Iki naujųjų Seimo rinkimų liko šiek tiek daugiau nei vieneri metai. Ilgai netrukus tiek parlamentinės, tiek nė vienos vietos Seime šiuo metu neturinčios partijos ir partijėlės pradės grumtis dėl vietos “po saule”.
Ar būsimoji rinkiminė kova taps įsimintina, išskirtinė, arši? Ką potencialiems rinkėjams jau dabar žada naujai besikuriančios partijos? Ar rinkėjams verta patikėti naujokų pažadais?
Birželio 30-ąją žurnalistas Virginijus Savukynas šiomis temomis diskusijų laidoje “Forumas” kamantinėjo politikos apžvalgininką Vladimirą Laučių ir politologą Vytautą Dumbliauską. Laidos vedėjas Virginijus Savukynas prisiminė, kad artėjantys Seimo rinkimai ir vėl patvirtina senokai egzistuojančią Lietuvos politinio gyvenimo taisyklę: “prieš rinkimus būtinai pradeda kurtis naujos partijos”. Bet ar naujosios partijos turi rimtų idėjų? Ar jos tikrai žino, ką ir kaip reikia daryti, norint šalį išvesti iš ekonominės, politinės ir kultūrinės krizės?
Štai Vilniaus meras Artūras Zuokas jau viešai prabilo, kad būtinai kurs naują partiją, kuri, jo žodžiais tariant, turi realių galimybių patekti į Seimą ir tuo pačiu daug gero nuveikti. A.Zuokas žino, kas yra keistina, tobulintina, taisytina. Nenuostabu, kad A.Zuokas kuria naująją partiją. Nenuostabu ir tai, kad turėdamas rinkėjams patrauklių savybių šis lyderis gali ne taip jau blogai pasirodyti būsimuosuose parlamentiniuose rinkimuose. Bet kokią naudą iš besikuriančios A.Zuoko partijos turės Lietuva?
Panašiu keliu, regis, žingsniuoja ir parlamentaro Gintaro Songailos vadovaujama Tautininkų sąjunga. rimtai susipykę su premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamais konservatoriais – krikdemais tautininkai pasitraukė iš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų gretų. Parlamentaras G.Songaila mano, kad toks žingsnis – logiškas. Tautininkai nebegalėjo rasti bendros kalbos su liberalizmo pusėn ryškiai pasukusiu A.Kubiliumi. Išsiskyrimas, matyt, – ilgam. Išsiskyrimas egzistuos greičiausiai tol, kol partijai vadovaus A.Kubilius, numojęs ranka į tautiškumo, nacionalumo reikalus. Bet ar tautininkai vieni be konservatorių paramos 2012-ųjų rudenį pajėgs perkopti 5 proc. barjerą? Praėjusieji rinkimai byloja, jog perspektyvos nėra džiuginančios. Bent jau šiuo metu. Tautininkai vieni patys niekad nepatekdavo į Seimą. Nelaimėdavo net kelių mandatų, jau nekalbant apie solidesnę pergalę.
Lietuva netrukus turės ir dar vieną naują partiją – “Drąsos kelią”. Po šios partijos vėliava buriasi pedofilijos skandalo ypatumus narpliojantys Drąsiaus Kedžio artimieji ir jiems prijaučiantys. Taigi į politikos areną braunasi ir skambų pavadinimą pasirinkusi „Drąsos kelio“ partija. Tačiau koks esminis šios partijos bruožas, kokie tikrieji jos tikslai, kokioms politinėms srovėms ji simpatizuoja, – taip ir neaišku. Ir, regis, artimiausiu metu nepaaiškės. Nes būsimosios partijos vadovybė greičiausiai ir pati dar neturi aiškaus, konkretaus plano.
Laidoje „Forumas“ diskutavę politologas Vytautas Dumbliauskas ir politikos apžvalgininkas Vladas Laučius naujų partijų atsiradimą vertino itin skeptiškai. Žinoma, jie neatmetė galimybės, jog “visuomenės jausmais žaidžiantys naujųjų politinių grupių veikėjai pajėgūs pakoreguoti naujojo Seimo sudėtį”. Pavyzdžiui, politologas V. Dumbliauskas akcentavo, kad naujų partijų kūrimąsi prieš artėjančius rinkimus labiausiai skatina ne populizmas, ne noras patenkinti asmenines ambicijas, bet ryškus, akivaizdus visuomenės nepasitenkinimas esama padėtimi. Tas nepasitenkinimas toks didelis, kad būtent jis kursto karštligišką naujų „gelbėtojų“ ieškojimą.
Ypač svarbus buvo šis politologo V.Dumbliausko pastebėjimas: “Jei tautininkai išlaiko ryškesnį vertybinį požiūrį, tai „Drąsos keliui“ ar A.Zuoko partijoms aiškesnės, konkretesnės ideologijos, tikslų ir krypties trūksta“. Žodžiu, dar kol kas keblu pasakyti, kokie tikrieji “Drąsos kelio” ar A.Zuoko partijų skiriamieji bruožai.
Verti dėmesio buvo ir politikos apžvalgininko V.Laučiaus pastebėjimai, esą visos trys naujai kuriamos arba atgaivinamos partijos specialiai stengiasi okupuoti centro dešinę, nes “po dabartinių valdančiųjų kadencijos pabaigos būtent ši vieta yra perspektyviausia niša”. „Analizuojant A. Zuoko taktiką, manytina, kad jis taikosi į Liberalų sąjūdžio ir liberalcentristų elektoratą. Šias partijas slegia atsakomybė už valdančiųjų padarytas klaidas, todėl A. Zuokas turės bent jau moralinę teisę tuo pasinaudoti“, – svarstė politikos apžvalgininkas V. Laučius. Panašios strategijos, jo nuomone, greičiausiai griebsis ir G.Songaila, kuris prieš rinkimus kardinaliai atsiribos nuo valdančiųjų ir tokiu būdu mėgins patraukti dešiniųjų pažiūrų rinkėjus, simpatizuojančius TS-LKD.
Tiesa, A.Zuokas pastarosiomis dienomis viešai pareiškė, jog gins krikščioniškąsias vertybes. Šis A.Zuoko viešas pareiškimas politikos apžvalgininkui V.Laučiui sunkiai suvokiamas. Tiksliau tariant – visai nesuvokiamas. Bet svarstyti, kodėl A.Zuokas elgiasi būtent taip, – galima. Atsakingu liberalu save iškilmingai pavadinęs A.Zuokas greičiausiai trokšta Bažnyčios paramos. Neatmestina versija, kad tokios paramos jis gali sulaukti, nes, pasak laidos dalyvio V.Laučiaus, “mūsų Bažnyčia prieš rinkimus kartais nevengia politikuoti”. Tik politologas V.Laučius neatskleidė savo pozicijos, gerai ar blogai, kai Bažnyčia politikuoja. Jei Bažnyčios politikavimas – blogis, tai vis dėlto tikriausiai mažesnis blogis už tą, kurį sukelia visiškas Bažnyčios apolitiškumas? Galų gale jei A.Zuokas trokšta atkreipti į save Bažnyčios hierarchų dėmesį, tai dar nereikškia, kad Bažnyčios vadovybei jis atrodo patrauklus ir remtinas.
Žurnalisto V.Savukyno “Forume” abu laidos svečiai kritiškiausiai vertino „Drąsos kelio“ ir Tautininkų partijas. Ir vieniems, ir kitiems judėjimams verkiant būtina, anot “Forumo” dalyvių, sugalvoti išskirtinių, įsimenančių akcijų, kuriomis būtų galima sudominti neapsisprendusius rinkėjus. Bet šiais laikais sugalvoti įsimenančius ir tuo pačiu prasmingus dalykus – velniškai sunkus darbas. Ne veltui sakoma: “šiame gyvenime – nieko naujo”. Be to, šios partijos naujokės neturi charizmatiškų lyderių, kurie vien savo buvimu keltų partijos populiarumą ir reitingus. Vaizdžiai tariant, joms trūksta tokių lyderių, kurie bent šiek tiek būtų panašūs į aukštų reitingų niekad neprarandantį Viktorą Uspaskichą.
Diskutuodamas “Forume” politikos apžvalgininkas V.Laučius buvo itin kritiškas: “Charizmatinio lyderio trūkumas neaktualus tik A.Zuokui judėjimui. Todėl Vilniaus mero partija greičiausiai turi kur kas daugiau galimybių patekti į Seimą. Tautininkams galėtų nebent padėti Liberalų sąjūdžio sėkmės rinkimuose į Europos Parlamentą pavyzdys, kai buvo pasitelktas iki tol su jokiomis politinėmis jėgomis nesietas filosofas Leonidas Donskis, populiarios televizijos laidos “Be pykčio” vedėjas”.
V.Laučiaus įsitikinimu, Tautininkų sąjungos lyderis nepajėgus pretenduoti kaip populiari ir nauja politinė figūra. Bet pačias menkiausias galimybes, anot V.Laučiaus, turi „Drąsos kelias“. Politikos apžvalgininkas V.Laučius mano, kad jau vien dėl charizmatiško lyderio neturėjimo “Drąsos kelio” partija greičiausiai nepateks į Seimą.
Politologas V.Dumbliauskas nebuvo toks kategoriškas. Jo tvirtinimu, „Drąsos kelio“ partija, lyginant su tautininkais, turi vieną rimtą pranašumą. Šiandien Lietuvos žmonėms labiausiai rūpi socialiniai, o ne tautiniai dalykai. Kitaip tariant, Lietuvos piliečiams dabar labiausiai širdį skauda dėl tuščių piniginių, o ne dėl nykstančios lietuvių kalbos ar mažo lietuvių gimstamumo. Vos galą su galu suduriantys, darbo neturintys, išmaitinti vaikų nepajėgiantys lietuviai – prasti lietuvybės sergėtojai ir puoselėtojai. Pasak politologo, pagrindinės visuomenę kamuojančios problemos yra socialiniai, o ne tautiniai dalykai. Žmonės mato per daug skurdo, bedarbystės, kad galvotų apie patriotiškumą ir tautiškumą. Taigi tautininkų ideologinis pranašumas vargu ar bus lemiamas veiksnys būsimuosiuose Seimo rinkimuose. Rinkėjai mieliau rinksis tuos politikus, kurie žada didesnius atlyginimus, o ne lietuvybės renesansą.
Analizuodamas trijų naujų politinių darinių atsiradimo priežastis V.Dumbliauskas taip pat pabrėžė, kad jos yra neabejotinai skirtingos kilmės. „Drąsos kelią“ sukūrė visuomenę kamuojančios socialinės problemos. Tautininkai kelia lietuvybės išlikimo klausimus. O A.Zuoko judėjimas yra ne tiek politinė, kiek verslo struktūra. Ir ši A.Zuoko verslo struktūra panaši į Viktoro Uspaskicho Darbo partiją, “kuri yra tik jos lyderio verslo tęsinys“.
Politologas V.Dumbliauskas neatmeta galimybės, kad nauji politiniai dariniai iki Seimo rinkimų dar pajėgūs pateikti naujų, patrauklių akcijų, kurios “sudomins aiškios partinės orientacijos neturinčius rinkėjus”. Tačiau toks uždavinys nėra lengvas. Naujosioms partijoms neišvengiamai reikia sukurti kažką panašaus į tai, ką kadaise sukūrė pramogų verslo atstovo Arūno Valinsko “Tautos prisikėlimo partija”. Bet tokie projektai ne visiems įkandami. Juolab ne visuomet perspektyvus tokių projektų mėgdžiojimas.
Žurnalisto V.Savukyno vadovaujama laida “Forumas” sudarė galimybę savo koncepcijas telefonu pateikti visų trijų naujųjų partijų atstovams – tautininkui G.Songailai, sostinės merui A.Z|uokui ir “Drąsos kelio” nariui Giedriui Grabauskui – Karobliui. “Drąsos kelio” iniciatyvinės grupės narys išsamiau nepaaiškino, kaip “Drąsos kelias” konkrečiai taisys šlubuojančią Lietuvos teisinę sistemą ar mažins milžinišką emigraciją. Nebuvo atsakyta ir į klausimą, su kokiomsi jėgomis “Drąsos kelias” žada jungtis, jei laimėtų rinkimus Seime.
Išgirdę abstraktų paaiškinimą, esą dar išduoti visus planus, “Forumo” svečiai ironizavo: jei paklius į Seimą, bursis su tomis politinėmis jėgomis, kurios pasiūlys geriausias jungimosi sąlygas. Štai ir visa paslaptis. Politikos apžvalgininkas V.Laučius pabrėžė, jog po “Drąsos kelio” iniciatyvinės grupės nario paaiškinimo taip ir neaišku, kuo ši partija skiriasi nuo dabar egzistuojančių ar naujai besikuriančių. Kol kas akivaizdu tik tiek, kad kuriasi nauja partija ir ji ketina dalyvauti Seimo rinkimuose. Daugiau – jokio aiškumo. Politotologas V.Dumbliauskas akcentavo, kad politika – tai profesija. Kuriant partiją vien gražių ir gerų norų nepakanka. Tokiais atvejais dar būtinas ir profesionalumas. O naujokams to profesionalumo būtinai trūksta.
Atsakydamas į “Forumo” vedėjo V.Savukyno klausimus tautininkų lyderis G.Songaila akcentavo, kad dėl atsiskyrimo su konservatoriais jie nėra kalti, “nes jie laikėsi visų prisiimtų nuostatų, taisyklių ir niekad dėl nieko nemelavo”. G.Songailos įsitikinimu, dabartinė konservatorių politika ir taktika yra “neadekvati šiandieninei Lietuvos situacijai”. Tuo pačiu G.Songaila pripažino, kad tautininkai vieni nepajėgūs nuveikti rimtų darbų. Todėl jis rimtai svarstąs apie būtinybę jungtis į platesnį politinį judėjimą. O per būsimąsias partnerių paieškas galbūt kažkas ir atsikvošės, galbūt atsiras naujų lyderių. G.Songaila neatmetė galimybės, jog tautininkai būsimuosiuose Seimo rinkimuose pajėgūs atimti balsų iš konservatorių, nes nusivylimo konservatorių politika esama. Ypač nusivylę tie, kuriems rūpi lietuvių tautos išlikimo problemos. Taigi nusivylimo gaidelės juntamos ir fanatiškiausių konservatorių rėmėjų gretose. Tos tautininkams nepalankios situacijos, kuri buvo prieš ketvertą metų, anot G.Songailos, jau seniai nebėra. Tautininkiškos idėjos populiarėja ne tik visoje Europoje, bet ir Lietuvoje. Ir šios tendencijos tik stiprės. Apie tai byloja Europoje besikuriančios politinės jėgos, akcentuojančios tautiškumo ir nacionalumo svarbą.
Tiesa, politikos apžvalgininkas V.Laučius neatmetė galimybės, jog konflikte tarp konservatorių ir tautininkų galimas ir priešingas variantas: konservatoriai sugebės save pateikti taip, kad balsai ne tik kad nebus prarasti, bet ir atimti iš pačių tautininkų.
Į LRT žurnalisto V.Savukyno klausimą, kodėl nesijungia kartu su tautininkais ir “Drąsos keliu”, Vilniaus meras A.Zuokas pareiškė, kad “kiekvienas turi savo kelią ir turi teisę eiti tuo keliu”. A.Zuokas akcentavo ne vien tai, kad jie – atsakingi liberalai. A.Zuokas tvirtino, jog naujoji jo partija nenori “nieko suvalgyti, iš nieko atimti balsų”. Jie tiesiog pasigenda politinės kokybės ir tuo pačiu pasiruošę su visais kalbėtis bei su visais derėtis. Tačiau niekad nenaudos jėgos metodų – eis vien įtikinėjimų keliu. Apie savo uždavinius A.Zuokas, kaip ir “Drąsos kelias”, žada pranešti tik šį rudenį.
Tad palaukime rudens. Gal tada pradės aiškėti tikrosios tendencijos?
Nuotraukoje: LRT žurnalistas Virginijus Savukynas, vadovavęs diskusijų laidai “Forumas”.
2011.07.02
