Vasario 19-ąją įvyko Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame svarstyti skaudūs ir aktualūs klausimai dėl rajono švietimo įstaigų “pertvarkymo ir reorganizavimo” bei dėl atitinkamo 2006 – 2012 metų plano pakeitimo. Pagal numatomą planą dalis lietuviškų klasių prijungiama prie mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba.
Nei viena “lenkiška klasė” neprijungiama prie mokyklos, kurioje mokoma lietuvių kalba. Kaip antai, Vėliučionių mokykloje lenkiškose klasėse yra 17 vaikų, o lietuvių – 37 vaikai. Viso – 54 vaikai. Viskas jungiama prie lenkiškos Kyviškių pagrindinės mokyklos. Airėnų mišri mokykla, kur lietuviškos pradinės klasės žymiai skaitlingesnės, jungiama prie lenkiškos Maišiagalos Otrembskio mokyklos, kurioje mokoma lenkiškai, bet ne prie lietuviškos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo mokyklos toje pačioje Maišiagaloje. Rukainių pradinė lietuviška mokykla jungiama prie mišrios Rukainių vidurinės mokyklos.
Pagal tądien svarstytą planą numatoma jungti ar kitaip naikinti kai kurias rajono mokyklas, kurios pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus galėtų toliau veikti (tačiau jose skaitlingesnės lietuviškos klasės), bet paliekamos nedidelės mokyklėlės, kuriose mokoma tik lenkiškai. Kaip antai jungiamos Keturiasdešimt Totorių lenkų – lietuvių pagrindinė su 57 vaikais, ar lietuvių – lenkų Vėliučionių su 54 vaikais, bet nejungiamos grynai lenkiškos: Dūkštų su 47 vaikais, Eitminiškių su 55 vaikais, Rakonių su 53 vaikais, Visalaukės su 51 vaiku. Taip pat jungiama lenkų – rusų pradinė Grigaičių mokykla su 33 vaikais, bet nejungiama Marijampolio lenkų pradinė su 20 vaikų.
Įdomus atvejis – Veriškių lietuvių – lenkų pradinė mokykla, kurioje mokosi 25 vaikai. Tai mokykla, kuri prieš du metus buvo pripažinta novatoriškiausia Lietuvos mokykla, ji praėjusiais metais laimėjo konkursą “Naujasis knygnešys”, jos pradinukų mokytoja buvo pripažinta Lietuvos “Metų mokytoja”. Tačiau rajono savivaldybė numato ją suskaidyti – lenkiškas klases perkeliant į Nemenčinės lenkišką gimnaziją, o lietuviškas – į Nemenčinės lietuvišką gimnaziją. Savivaldybės pareigūnai ne sykį užtikrino, kad ši mokykla išliks, tą taipogi patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau dabar pažadai pamiršti. Nebuvo atsižvelgta net į 200 tėvų parašų, prašančių išsaugoti šią mokyklą.
Vilniaus rajono savivaldybė, skirtingai nei visos kitos Lietuvos savivaldybės, iki šiol nebuvo optimizavusios rajono mokyklų tinklo, nors tą jie buvo ne vieną kartą įpareigoti padaryti netgi teismo sprendimu. Trys Europos parlamento nariai iš Lenkijos (o vienas – iš Vengrijos) netgi platina Europos parlamente “Rašytinį pareiškimą – Dėl pagarbos tautinių mažumų teisėms Lietuvoje” (prisegama), kuriame, be kita ko, meluojama, esą “Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė tautinių mažumų mokyklose padidinti minimalų mokinių skaičių vienoje klasėje ir dėl to bus panaikinta daugiau kaip 100 klasių, kuriose buvo mokoma tautinių mažumų kalbų”.
Tai itin šlykštus melas ne tik dėl aukščiau išdėstytų faktų, kaip iš tikrųjų vyksta mokyklų tinklo “optimizacija” Vilniaus rajone, ir ne tik dėl to, kad Vyriausybė tyčia nenustatė kokių nors didesnių mokinių skaičiaus reikalavimų “tautinių mažumų mokykloms”, bet ypač dėl to, kad Vyriausybė rytų Lietuvos mokykloms nustatė kaip tik mažesnius reikalavimus mokinių skaičiui nei kitose Lietuvos mokyklose (žr. Vyriausybės 2009m. rugpjūčio 26d. nutarimą Nr. 903, 6.17.18 p.). Pagal šį nutarimą “tautinių mažumų mokykloms” klasių komplektui užtenka 6 mokinių, o kitur Lietuvoje reikia 8 – 10.
Vyriausybės atstovas J.Jurkevičius pasiuntė į Vilniaus savivaldybę raštą, kuriame nurodoma, kad toks, kaip planuojama, savivaldybės nutarimas dėl “optimizacijos” negali būti priimtas, nes prieštarauja Lietuvos įstatymams.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Seimo narys Gintaras Songaila.
2010.02.20
