Prieš keletą dienų Norvegijos gyventojai turėjo progą pamatyti fantastišką reginį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo eilinis nevykęs raketos – nešėjos “Bulava” bandymas. Kos tai nevykęs projektas, galima spręsti vien iš to, kad šį Rusijos karinio – pramoninio komplekso projektą pradėjo kritikuoti netgi toks atvirai imperialistinis Kremliaus naujienų portalas KM. RU.
Kaip praneša Rusijos spauda, tai jau 12-as nepasisekęs šios raketos bandymas. Tiesa, pabrėžiama, kad puikiai veikė pirmos dvi raketos pakopos. Tačiau trečiojoje pakopoje įvyko nenumatytas, neplanuotas gedimas.
Pagal oficialiąją Rusijos versiją, paskutinis “Bulavos” bandymas surengtas 2009 metų birželio 9 dieną. Tačiau tądien neveikė pirmoji raketos pakopa. Ši raketa turėtų būti pagrindinis 955/955A “Borei” povandeninių laivų projekto ginklas. Šiuo metu hipotetiškai šią raketą galima paleisti tik iš vienintelio Rusijos kariniame jūrų laivyne esančio povandeninio laivo “Aleksandr Nevskij” (pagal NATO standartus priskiriamam SSBA Typhoon klasės laivams). Iš viso nuo 1981 iki 1989 metų SSSR buvo pastatyti šeši tokie didžiausi pasaulyje povandeniniai atominiai laivai (rusiška šių laivų kvalifikacija – 911 “Akula”).
Rusijos kariniai ekspertai padarė išvadą, kad pati “Bulavos” tiek jūrinio, tiek antžeminio bazavimo ir panaudojimo koncepcija yra “pernelyg savimi pasitikinti, ir pažeidžiama realizacijoje”. Nepaisant to, po nesėkmingų bandymų iš savo pareigų buvo priverstas atsistatydinti “Bulavos” projekto vadovas – Maskvos šilumos technikos Instituto generalinis direktorius Jurijus Solomonovas. Jis ir toliau išliko vyriausiuoju šio instituto konstruktoriumi, o Rusijos Generalinio Štabo 12 – os Valdybos viršininkas generolas – pulkininkas Vladimiras Berchovcevas tarsi netyčia prasitarė, kad “Bulavos” atominė – kovinė dalis, pritaikyta jūriniam bazavimui, jau seniai paruošta”.
Reikia pažymėti, kad rusų ekspertai pagrindine taktinių – balistinių raketų naudojimo baze pradėjo laikyti povandeninius laivus, nes, jų teigimu, antžeminės balistinių raketų paleidimo sistemos yra sąlyginai nejudrios, paleidimo momentu jos tampa atviros, jų padėtį išlaikyti priverstos hidraulinės pavaros. Vieta antžeminiams raketų paleidimo kompleksams turi būti paruošta iš anksto, atsižvelgiant į vietovės geografines ir geodezines sąlygas.
Kaip tai svarbu Rusijai, galima suprasti vien iš to, kad pagal “Novaya gazeta” duomenis, šie 12 nevykusių bandymų Rusijos biudžetui kainavo 100 milijardų rublių, ir Rusijos karinis – pramoninis kompleksas nė nesirengia nuleisti rankų. Ir aukščiausi Rusijos Gynybos ministerijos pareigūnai atkakliai tvirtina, kad alternatyvos “Bulavai” nėra.
Techniniai “Bulavos” duomenys :
Ilgis – 12,1 metro.
Diametras – 2 metrai.
Startinė masė – 36,8 tonos.
Nešamoji masė – 1150 kg.
Skridimo nuotolis – 8000 kilometrų.
Užtaiso galingumas – 6 atominiai blokai ir 6 branduoliniai užtaisai po 150 kilotonų kiekvienas.
Pagal KM.RU paruošė Vadimas Juška
2009.12.11
