Edvardas Čiuldė. Ankstyvas rytas Taubučiuose


Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Jeigu  Taubučiuose per visą naktį nesustodami ir nežinia ko loja šunys, tai reiškia, kad iš tiesų nieko baisaus nenutiko, gyvenimas tęsiasi įprasta vaga. Net jeigu keli šunys kaimo pakraščiuose naktį pradeda staugti kaip paklaikę, tai taip pat nepranašauja pasaulio pabaigos, o greičiausiai tik tai, kad į kaimą užklydo kokia nors lapė.

O jeigu būna, kad paukštis klaikiai suklykia miškuose, paprastai jau niekas nebeišsigąsta, nes žino, kad taip įsiaudrinus grįžta siela į miegančio žmogaus uždarą kūną. Jeigu žmona tyliai pravirksta pro miegus, vyras apsivertęs ant kito šono ramiai užmiega, nes žino, kad rytoj niekas nieko neprisimins.

Lietuvos girios tankmėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jeigu kažkas, tarsi pelės, visą naktį šmirinėja pakampiais, tai reiškia, kad namo šeimininkui prisisapnavo, jog pasimirė didžioji miško Pelėda, už lango buvo padėję lyti, arba vėl šnarėdamas patvino neatsakytų klausimų upelis.

Tačiau būna ir taip, kad naktį staiga prislegia sunki, nežadanti nieko gero tyla, užstoja tokia ramybė, kad net miegančiojo plaukai pasistoja piestu, upių vanduo paryčiais atvėsta. Kraupi tyla prieš rytą yra užklupusios velniavos indikatorius, kai tolstantis mėnulis, savo vaiskumu jau primindamas skenduolį sodininką,  skaudžiai apkarpo gyvatvorės šešėlius, o žalių rankų laumės drėgnais pirštais, su karpomis vietoj kažkada spindėjusių žiedų, užgesina netvarkingai sudygusius mūsų sapnus.

                                                   X

kaimas bunda dabar anksti vos prašvitus

laukuose dar rūkas sutirštintas tvyro

 nugiedojo gaidys ir  kažką dar sapnavo  belangėje  vištos

 kai  pro rūką per kelią staiga nuvingiavo prailginto torso vyras

 

pasižvalgius jau matėsi kad daugėja tokių personažų prailginto torso

šlaistės po kiemą kaip pakaruokliai nurinkti iš viso rajono

arba tai  būta jau  prasiveržusių žemės  ateivių   koks nors forpostas

kur moterys žengė  melžti karvių iš ryto išdidžios kaip faraonės

 

                             X

 

                  lietingą vėjuotą rytą

                  vėjas plaiksto

                  juodmarges vėliavas

                  liūliuoja karvių banda

                  per žoles visur

 

                  į viršų

                  išsprūdusios mintys

                  kyla

                  nerangios

                  rytais

 

                 —————————————

                 žengia

                 žmogus į rugius

                  nusikarmint

2021.08.26; 17:30

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *