Dienraštyje slaptai.lt perskaičiau informacinių agentūrų teikiamą pranešimą „Vytautas Landsbergis eilėmis ragina balsuoti už Ingridą Šimonytę“ https://slaptai.lt/vytautas-landsbergis-eilemis-ragina-balsuoti-uz-ingrida-simonyte.
Niekam nėra didelė paslaptis, kad profesorius yra didelis mėgėjas paeiliuoti, kartas nuo karto su savo sueiliuotais kalambūrais išlendantis į viešąją erdvę, tačiau šis informacinis pranešimas man, lėtos mąstysenos žmogui, užminė didelę mįslę, palieka nuo išgirstos žinios ilgam nesugebantį atsitokėti, slidinėjantį ant ledo, tiksliai nesupratusį to – ar čia V.Landsbergis eilėmis pasveikino I. Šimonytę, surinkusią reikalinguosius 20 tūkstančių rinkėjų parašų, būtinų kandidatui dalyvauti prezidento rinkimuose, ar, visiškai priešingai, konservatorių patriarchu vadinamas garsusis politikas paragino rinkėjus už I. Šimonytę prabalsuoti eilėmis, tarkime, anas jau kviečia kiekvieną sąmoningą Lietuvos pilietį parašyti kandidato nuo konservatorių partijos garbei bent po vieną eilėraštį?
Iš tiesų, jeigu yra toks dalykas kaip elektroninis parašas, kodėl negalėtų būti eilėraščio formos parašo, paremiančio I.Šimonytės kandidatūrą (ar pastaruoju atveju reikėtų bendromis pastangomis parašyti mažiausiai 20 tūkstančių eilėraščių, be visa ko kito, literatūrologiškai pagrindžiančių elegantiškosios konservatorių kandidatės teisę dalyvauti rinkimuose, to tiksliai nežinau)?
V.Landsbergis dažnai pasako taip, kad skirtingi žmonės jo minties esmę supranta skirtingai ar net diametraliai priešinga kryptimi. Taip atsitinka ne todėl, jog profesorius kalbėtų neaiškiai, pūstų mums miglas į akis, o greičiau dėl to, kad jo neretai aforistinį pavidalą įgyjantis pasisakymas būna daugiasluoksnės struktūros, mintis visados pasilieka truputėlį užšifruota, apsaugota nuo kvailių. To taip pat nesupraskite pernelyg tiesmukai, kad neva mums V.Landsbergį teisingai perskaityti ar išgirsti gali padėti tik įgudę, išmanantys visas egzegezės subtilybės Šventojo Rašto komentatoriai, tačiau, šiaip ar taip, viešai aptaręs profesoriaus kalbėsenos ypatybes, nusitiesiau kažką panašaus į kelią savo savivališkumo V.Landsbergio raginimą balsuoti eilėmis suprantant dviem skirtingais rakursais didesnei legitimacijai.
Kad ir kaip žiūrėtume, pirmoji pasakytų žodžių interpretacijos versija yra tarsi ir logiškesnė, tačiau antroji – labiau intriguojanti. Dėl antrosios versijos įteisinimo ir reikalingumo daug ką sako tas faktas, kad žinoma ir mėgstanti intriguoti delfi.lt apžvalgininkė Nida Vasiliauskaitė yra garsiai pareiškusi savo nuomonę https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nida-vasiliauskaite-prezidentines-eiles.d?id=79139403 , jog I.Šimonytė neturi nė mažiausios teisės dalyvauti prezidentinėse lenktynėse, nes neturi prezidentui reikalingų įgūdžių parašyti bent pakenčiamą eilėraštį (sic!). Taigi rinkdamiesi antrąjį V.Landsbergio raginimo supratimo variantą, mes, rinkėjai, kaip gynybinė mūro siena stojame už I.Šimonytę, savo parašytais eilėraščiai bandydami pridengti didžiausią jos nuodėmę, t. y., kaip galima suprasti iš delfi.lt apžvalgininkės žodžių, jos nesugebėjimą parašyti kažką panašaus į Dantės (Dante Alighieri) „Dieviškąją komediją“.
Kaip atrodo, būsiu pirmasis, pateikiantis tokio balsavimo pavyzdį.
2019.02.27; 06:20
Prezidentų lenktynės
erozijos
sapnai
dienos entropija
nykoka
išvyka
prie jūros
milžiniškų
sraigių
langelių
pėdsakais
nuo
šachmatų
lentos
įsibėgėjusioj
šaly
kur
mus
dar lydi
pentinuotas
laikas
