Europos Sąjunga atsisako pripažinti Aliaksandrą Lukašenką kaip teisėtą Baltarusijos prezidentą, nes rugpjūčio 9 d. vykę prezidento rinkimai ir trečiadienį vykusi slapta jo inauguracija nebuvo demokratiškai legitimūs, pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Slapta A. Lukašenkos inauguracija trečiadienį sulaukė pasmerkimo iš Vakarų, o Baltarusijoje prasidėjo naujos masinės demonstracijos prieš A. Lukašenkos valdžią.
„Europos Sąjunga nepripažįsta šių suklastotų rezultatų. Tuo remiantis, vadinamoji 2020 m. rugsėjo 23 d. „inauguracija“ ir nauji A. Lukašenkos prisiimti įgaliojimai neturi jokio demokratinio legitimumo“, – teigė J. Borrellis, pridurdamas, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei teisingi.
„Ši inauguracija tiesiogiai prieštarauja didelės dalies Baltarusijos žmonių valiai, kurie ją išreiškė masiniuose, beprecedenčiuose ir taikiuose protestuose po rinkimų, ji tik gilina politinę krizę Baltarusijoje“, – sakė buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras.
ES palaiko baltarusių teisę „būti atstovaujamiems tų, kurie buvo laisvai išrinkti per naujus visa apimančius, skaidrius ir patikimus rinkimus“, tikino jis.
ES dar kartą visiškai parėmė taikius Baltarusijos protestuotojų ir jų raginimus surengti naujus rinkimus, „nepaisant brutalių Baltarusijos valdžios represijų“, teigė J. Borrellis.
Pasak diplomatijos vadovo, ES dar kartą ragina valdžią Minske „nedelsiant nutraukti represijas ir smurtą prieš Baltarusijos žmones bei nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus suimtuosius, įskaitant politinius kalinius“.
„ES yra įsitikinusi, kad visa apimantis nacionalinis dialogas ir teigiama reakcija į Baltarusijos žmonių reikalavimą surengti naujus demokratinius rinkimus yra vienintelis kelias iš šios rimtos politinės krizės Baltarusijoje, kuriuo einant būtų gerbiami Baltarusijos žmonių norai“, – sakė J. Borrellis.
Pranešime taip pat teigiama, kad Briuselis „įvertins savo santykius su Baltarusija“.
Diplomatinio korpuso šaltinių teigimu, ES rengia sankcijas maždaug 40 pareigūnų, atsakingų už represijas. Taip pat esą svarstoma į sankcijų sąrašą įtraukti ir patį A. Lukašenką.
Tiesa, sankcijų įvedimui reikalingas visų 27 ES valstybių narių pritarimas, o tam priešinasi Kipras, kuris reikalauja taip pat įvesti sankcijas Turkijai, kuri žvalgo gamtinių dujų telkinius Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Šaltinių teigimu, Švedija ir Suomija taip pat nesutinka į sankcijų sąrašą įtraukti A. Lukašenkos, kad krizę spręsti galėtų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuriai pirmininkaus Švedija.
Baltarusijos krizę Europos šalių lyderiai aptars Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikimo metu spalio 1–2 dienomis.
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.09.24; 10:00
