Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas senų seniausiai perspėjo Vakarus apie Rusijos keliamas grėsmes. Tačiau tuomet Estijos vadovas buvo laikomas vos ne paranojiku, visur įžvelgiančiu rusiškas intrigas ir rusų šnipus.
Nūnai padėtis kardinaliai pasikeitė. Estijos prezidento niekas keistuoliu nevadina. Estijos prezidentas tapo įžymybe Vakaruose. Jo labai dažnai prašo platesnių ir išsamesnių komentarų apie Rusijos keliamus pavojus. Šių teiginių autorius – „The Finantial Times“ žurnalistas Ričardas Milnas.
Taigi po to, kai Rusija vidury baltos dienos okupavo Krymą, visi, kurie skeptiškai vertino Estijos prezidento perspėjimus, jog Rusija – agresyvi ir neprognozuojama, dabar dažnai kreipiasi į poną T.H.Ilvesą prašydami smulkesnių paaiškinimų.
Jau niekas nepriekaištauja Estijai, kodėl ji, tik pamanyk, nesugeba draugiškai sugyventi su Rusija. Anksčiau tokius klausimus kėlę skeptikai prisipažįsta klydę – viešai atsiima savo žodžius. Jie dabar puikiai mato, jog su Rusija mažom ir tuo pačiu padoriom, taikingom valstybėm neįmanoma draugiškai sugyventi.
Ir vis dėlto Estijos prezidentui T.H.Ilvesui nerimą kelia tie, kurie iki galo dar nesuvokia visų pavojų. Pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Lenkija puikiai suvokia, kokį rimtą pavojų kelia Vladimiro Putino agresyvumas.
Tačiau tarp šalių, kurios suvokia Rusijos keliamą pavojų, Estijos prezidentas T.H.Ilvesas neįvardino nei Italijos, nei Ispanijos. Tai reiškia, pasak „Fiancial Time“ žurnalisto R.Milano, jog Italija ir Ispanija, diplomatiškai nusiteikusio Estijos prezidento manymu, viso šių dienų tragizmo dar nemato.
Be to, Vakarų valstybės, kurios regi šiandieninės Rusijos ekspansinius planus, negali adekvačiai reaguoti į rusiškus iššūkius. Mat jos yra verslo interesų įkaitės. Daugelio Vakarų šalių verslininkai labai toli į priekį nežiūri. Jiems nėra itin svarbu, kokia situacija susiklostys po 30-ies ar 50-ies metų. Jiems rūpi, kas bus po metų, dviejų ar trijų. Tokio sukirpimo verslininkai linkę ir toliau pataikauti Rusijai mainais į plačias rinkas nesusimąstant, jog, taip elgdamiesi, savo valstybes paverčia agresyviosios Rusijos įkaitėmis.
T.H.Ilvesas atviras ir griežtas: dabartinės ekonominės sankcijos, taikomos Kremliui, – per silpnos, jos nesulaikys V.Putino agresijos. Vakarų sankcijos Rusijai privalo būti žymiai griežtesnės.
T.H.Ilvesas pastebi, kad net šaltojo karo laikais buvo griežtai laikomasi taisyklės, jog valstybių sienos nekeičiamos naudojant jėgą. Bet šiandien akivaizdu, kad šių normų jau nebepaisoma. Jas pamynė vienintelė Rusija. Vadinasi, Vakarams nieko kito nebeliko, kaip sukurti naują planą, kuris vis tik priverstų Rusiją laikytis pagrindinės taisyklės: valstybių sienos – nekeičiamos.
Prieš keletą dienų Estijos lyderis buvo susitikęs su Pussy Riot atstovėmis, ir už tai sulaukė aršios estijos žiniasklaidos kritikos. Estijos prezidentą ypač aršiai kritikavo valstybinis Estijos radijas. T.H.Ilvesas teigia, jog toji kritika jam buvo net maloni. Ši situacija byloja, kokia demokratiška ir liberali yra Estija. Iš valstybės biudžeto išlaikomas radijas gali nebijodamas kritikuoti šalies prezidentą.
Ko daugiau benorėti?
Nuotraukoje: Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas.
Informacijos šaltinis: „Financial Times“.
2014.04.24; 09:10
