Į Lietuvą atvykusiems aštuoniems Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto nariams Lietuvos pareigūnai stengėsi įrodyti, kad Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui skirti Europos Sąjungos pinigai nėra iššvaistyti ar išgrobstyti.
IAE uždarymo projektams yra iškilusi grėsmė: vėluojama, beveik ketvirtadalis milijardo litų iš anksčiau skirtų pinigų nepanaudota. Susipažinę su padėtimi elektrinėje, europarlamentarai vizitą baigė ultimatumu: Lietuva iki liepos 17-osios turėjo išspręsti ginčus su Rusijos kapitalo įmone “Nukem”, kitaip Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas bus stabdomas.
Tokiam ultimatumui įtaką padarė europarlamentarų susitikimas ir su “Nukem” atstovais. Konfliktas sustiprėjo tada, kai Ignalinos atominė elektrinė atsisakė mokėti už nebaigtus darbus pagrindinių uždarymo projektų rangovei Rusijos kapitalo įmonei “Nukem Technologie” ir jos partneriui – valstybiniam koncernui “Gesellschaft fur Nuklear-Service” (sutrumpintai – “GNS”).
Jų statomos branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų saugyklos – milijardinės vertės projektai. Atominėje sukaupta 2500 tonų itin radioaktyvios medžiagos – panaudoto branduolinio kuro. 1800 tonų kuro vis dar yra reaktoriuose. Panaudotas branduolinis kuras turi būti perkeltas į specialius konteinerius ir išvežtas į laikiną saugyklą, kurią “Nukem” turėjo įrengti dar 2009 metais, tačiau to nepadarė.
Kol branduolinis kuras bus reaktoriuose, stos ir jų ardymo darbai. Kiekvienas uždelstas mėnuo kainuoja papildomai 600 000 eurų. Branduolinio kuro saugyklos generalinis rangovas sukonstravo 150 dvigubai talpesnių konteinerių, tačiau jie nelicencijuoti nei Vokietijoje, nei Lietuvoje. Specialistai sako, kad naujieji konteineriai pervežimui netinkami – jų svorio gali neatlaikyti keliamasis kranas. Ignalinos atominė elektrinė atsisako mokėti už juos gamintojui, kol šis nepateiks patikimumo įrodymų.
EP Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkas Michaelis Theureris ketvirtadienį ultimatyviai pasakė: “Jeigu komerciniai ir techniniai ginčai nebus išspręsti iki 2012-ųjų liepos vidurio, Biudžeto kontrolės komitetas gali siūlyti sustabdyti finansinę sutartį. Mes norime išvengti tokios situacijos, todėl kviečiame visus spręsti šias problemas”.
O komiteto narė Ingeborga Grable dar patikslino: “Norėčiau palaikyti Europos komisiją, kuri yra pasiūliusi Lietuvos Vyriausybei iki liepos 17 dienos išspręsti problemas Ignalinoje, kad galėtume dirbti toliau”.
EP Biudžeto kontrolės komiteto narė Edit Herczog klausimo esmę išdėstė taip: “Yra trys skirtingi dalykai. Pirmiausia – pasistengti, kad nebūtų sustabdytas finansavimas. Kitas dalykas – iš daugiau nei vieno milijardo eurų panaudota vos 500 milijonų. Ar tai geriausias ES pinigų naudojimo būdas? Laikas bėga ir pasibaigus šiam finansavimo periodui pinigai bus prarasti. Ir tik po šių dviejų klausimų mes galime kalbėti apie tolesnį finansavimą”.
Buvo reikalaujama uždarymo lėšų valdymą ir viso proceso vadybą atiduoti į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigtos Projekto valdymo grupės – tų pačių banko ekspertų, kurių paslaugų siekė atsikratyti pernai iš pareigų atleistas Ignalinos atominės elektrinės vadovas Osvaldas Čiukšys ir su juo atsistatydinęs energetikos viceministras Romas Švedas.
Jų pastangomis daugiau nei dvidešimties šio banko ekspertų komanda, kurios paslaugos kainavo 40 milijonų eurų, sumažinta iki šešių. Europos Parlamento atstovai abejoja, ar Lietuva efektyviai panaudoja Europos Sąjungos lėšas, skirtas Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
Iki šiol skelbta, kad Lietuva 2014-2020 metais Ignalinos AE uždarymui prašo iš viso skirti 770 milijonų eurų (2,659 mlrd. litų), o EK siūlo apie 210 mln. eurų. Lietuvai iki 2013 metų buvo skirta 1,37 milijardo eurų (4,73 mlrd. litų). Dauguma pinigų išties kažkur dingo arba nepanaudota, taip ir neatlikus numatytų darbų.
Lietuvai iki galutinio Ignalinos AE uždarymo trūksta 1,5 mlrd. eurų. 100 mln. eurų ketinama skirti iš Lietuvos biudžeto. Manoma, kad EP sprendimas dėl Ignalinos AE finansavimo bus priimtas iki 2013 metų pabaigos.
Europos Parlamento narė Laima Andrikienė gynė Lietuvos poziciją: “To pasitikėjimo nebuvo perdaug, ir tada Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ekspertai parinko rangovą, tačiau įvyko akcininkų pasikeitimas ir tas “Nukem” – dabar jau ne tas. Jis priklauso kitai šaliai. Tai jau nebe Vokietijos kompanija, tai – Rusijos kompanija. (2008 metais “Nukem” akcijas nupirko Rusijos “Rosatom” padalinys – red.). Aš, kaip politikė, kaip pilietė, ir kaip Europos Parlamento atstovė, galiu įžvelgti tam tikrą interesų konfliktą. Todėl, kad ta pati Rusija vieną atominę finansuoja, nori pradėti statyti Baltarusijoje, kitą Kaliningrade. Jeigu kas kenčia nuo amnezijos, o dar blogiau, jeigu dabar mus spaudžia mokėti rangovui už nekokybišką darbą ir šantažuoja, kad neduos mums pakankamai pinigų naujuoju finansiniu laikotarpiu, ateis diena, kai tą atsakomybę reikės kam nors prisiimti. Tai nebus Europos Parlamento atsakomybė, bus konkretūs žmonės, kurie tokį sprendimą priėmė”.
Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad joks europarlamentarų šantažas neprivers daryti branduolinei saugai prieštaraujančių žingsnių, tačiau Lietuva vis dėlto nusileido Briuselio spaudimui ir sutiko baigti ginčus su Rusijos kapitalo įmone. Neoficialiais duomenimis, Lietuvos derybininkai, dar prieš išvykstant Europos Parlamento delegacijai, ėmė taikiai dirbti su “Nukem” – Vyriausybė sutinka, kad konteinerių gamintoja licenciją pateiktų maždaug po pusmečio.
Jų patikimumą dar turėtų įvertinti valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Lietuva taip pat greičiausiai sutiks nebesikišti į uždarymo vadybos ir finansinius reikalus.
Vis dėlto Lietuva pirmadienį išsiuntė Europos Komisijai veiksmų planą, kaip bus išspręstos techninės Ignalinos atominės elektrinės panaudoto kuro konteinerių gamybos ir sertifikavimo problemos. Planas suderintas su IAE uždarymo rangovais – Vokietijos bendrovių “Nukem” ir GNS konsorciumu.
Konteinerius gaminanti Vokietijos bendrovė GNS iki lapkričio turi atsiųsti visą dokumentaciją, kuri įrodytų, kad jos pagaminti konteineriai yra tinkami naudoti. Iki lapkričio dar reikia baigti saugyklos statybą, darbus baseinų salėse bei kitus darbus.
IAE uždarymo projektai turi būti baigti iki 2013 metų gruodžio – ši data bus įrašyta patikslintoje projekto įgyvendinimo programoje, kurią numatoma pasirašyti rugsėjo-spalio mėnesiais.
Nuotraukoje: europarlamentarė Laima Andrikienė, primenanti, jog Nukem – jau nebe Vokietijos, o Rusijos kompanija.
2012.07.24
