Europos Komisija (EK) oficialiai pradėjo tyrimą, ar Rusijos gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ nesinaudojo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose, taip pažeisdamas antimonopolines Europos Sąjungos (ES) taisykles.
Sprendimas pradėti tyrimą nerodo, kokia gali būti jo baigtis, tačiau tai reiškia, kad jam bus skiriamas prioritetinis dėmesys. Savo veiksmais Rusijos koncernas galėjo pažeisti Europos Sąjungos veikimo sutarties 102 straipsnį. EK atlieka tyrimą dėl trijų galimą konkurenciją ribojančių veiksmų Vidurio ir Rytų Europoje. Nurodoma, kad „Gazprom“ galėjo skaidyti dujų rinką, trukdydamas laisvam dujų tiekimui per ES šalių teritoriją, galėjo trukdyti diversifikuoti dujų tiekimą, o susiedamas gamtinių dujų ir naftos kainas, galėjo nustatyti neteisingas kainas klientams.
Tokie veiksmai, jei jie buvo taikomi, gali būti laikomi konkurencijos apribojimu, kuris lemia didesnes kainas ir dujų tiekimo saugumo sutrikdymą. Galiausiai, tokie veiksmai būtų žalingi ES vartotojams. Pernai rugsėjį EK buvo surengusi kratas „Gazprom“ ir jos pagrindinių Europos klientų patalpose. Tuomet žiniasklaida teigė, kad tokius veiksmus paskatino ir Lietuvos Vyriausybė, 2011-ųjų sausį pateikusi Briuseliui oficialų skundą, kad „Gazprom“ piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir trukdo šaliai liberalizuoti energijos rinką ir kelia pavojų šalies ilgalaikiam energetiniam saugumui.
Netikėtos kratos buvo atliktos dvidešimtyje objektų dešimtyje (daugiausia Vidurio ir Rytų Europos) šalių, įskaitant „Gazprom“ patalpas Vokietijoje ir Čekijoje, ir „Lietuvos dujose“. Patikros atliktos įmonėse, kurios arba įtariamos nekonkurencine praktika, arba, kaip spėjama, gali turėti informacijos apie įtariamą piktnaudžiavimą. Beje, Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, „Gazprom“ – 37,06 proc., Vokietijos „E. ON Ruhrgas International“ – 38,9 proc. akcijų.
2011 metais „Gazprom“ uždirbo beveik 45 mlrd. JAV dolerių pelno. Lietuva siekia, kad „Gazprom“ parduodamų dujų kaina būtų siejama ne su naftos produktų kainomis, o su kur kas pigesnio ir šilumos ūkyje jau plačiai naudojamo biokuro kaina. Gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo bendrovės „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ pasirašytoje ilgalaikėje (iki 2015 metų) dujų tiekimo sutartyje įtvirtinta kainos formulė numato, kad dujų kaina priklauso nuo naftos ir jos produktų kainos pasaulio rinkose. Ši formulė atsirado 2008 metais, „tyliai“ pakeitus ankstesnę, 2004-aisiais pasirašytą formulę, todėl Lietuva siekia, kad jai tiekiamų dujų kaina dabar būtų susieta su biokuro kaina.
Premjeras Andrius Kubilius teigė, kad Europos komisijos sprendimas pradėti tyrimą dėl „Gazprom“ elgesio Europos rinkose gali pakeisti įmonės elgesį bei derybose stiprina Lietuvos poziciją, derantis dėl kainų. Premjeras taip pat pareiškė, kad Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ turėtų greitai keisti savo kainų politiką ir atlyginti nuostolius Lietuvai už jai taikytas didesnes parduodamų dujų kainas.
Tačiau A. Kubilius nenurodė, apie kokio dydžio nuostolius kalba. Pasak premjero, Europoje jau yra precedentų, kai įmonės už panašius pažeidimus privalėjo sumokėti. Jau skaičiuojama, kad „Gazprom“ gresia didelė bauda – iki 10 proc. metinių pajamų. Rusijos koncerno įplaukos iš dujų pardavimo užsienyje pernai siekė apie 57 mlrd. JAV dolerių, tad jei būtų paskirta maksimali bauda, ji galėtų siekti iki 5,7 mlrd. dolerių (apie 15,7 mlrd. litų). Paprastai tokie tyrimai ES vyksta labai ilgai, tačiau ši byla laikoma prioritetine, o tai yra blogas ženklas „Gazprom“.
Tačiau Rusijos dujų milžinas sudėti ginklų neketina. Mažinti dujų kainų Europos vartotojams irgi neplanuoja. Rusijos ekonomikos plėtros ministerija su „Gazprom“ paskelbė dujų kainų ES pirkėjams prognozę: 2013 metais – 361,6 dolerio už 1000 kubinių metrų, 2014 metais – 351,7 dolerio, o 2015 metais – 366,1 dolerio. Dabartiniu kursu tai būtų beveik tūkstantis litų, t.y. vienas litas už kub. metrą. Lietuva už tūkstantį kubinių metrų šių metų rugpjūtį mokėjo 1578 litus (įskaičius galios ir transportavimo mokesčius) – brangiausiai visoje ES.
Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas iškart pareiškė: „Lietuva, esanti viena iš EK tyrimo provokatorių, nesupranta kontrakto, kurį nori aptarti su „Gazprom“, parametrų“. Ir pagyrė Lietuvos bendrovę „Achemą“: „Tuo tarpu šie klausimai su viena pagrindinių dujų pirkėjų – bendrove „Achema“ – yra išspręsti ilgam“.
A. Medvedevas pranešė ketinantis artimiausiu metu susitikti su ES konkurencijos komisaro pavaduotoju. Anot jo, „Gazprom“ buvo reformų Europos rinkoje pionierius, toliau kenčia dėl priėjimo prie dujotiekių blokavimo, bet paiso šalių, kuriose dirba, įstatymų. A, Medvedevas sakė: „Tikiuosi, kad mums pavyks dialogo su EK būdu išspręsti iškilusius klausimus. Planuoju artimiausiu metu susitikti su ES konkurencijos komisaro pavaduotoju ir, žvelgdamas jam į akis, aptarti visus klausimus“.
Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ vadovybė esą rado būdą, kaip išvengti apribojimų, bendrovei užkrautų Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo, kuris buvo parengtas 2009 metais. Jis apima šešis europinius teisės aktus, numatančius apribojimus energetikos sektoriuje veiklą vykdančioms vertikaliai integruotoms bendrovėms. Rusijos „Gazprom“ manymu, šie teisės aktai nukreipti prieš ją, kaip pagrindinį dujų vamzdynais tiekėją Europai. „Gazprom“ nusprendė restruktūrizuoti Europoje esančius aktyvus prekybos ir logistikos srityje – t.y. didžiąją aktyvų dalį iš eksportu užsiimančios antrinės bendrovės perleisti pagrindinei.
Tačiau tai būtų padidinę dividendų srauto Vokietijos lygmeniu apmokestinimą, užkrausiantį papildomų mokestinių išlaidų naštą skirstant antrinės bendrovės „Gazprom Germania“ dividendus. Buvo pasiūlyta kita sudėtinga schema, įtraukianti kelias tarpines Vokietijos bendroves.
Dujas toliau eksportuos bendrovė „Gazprom Export“ pagal ilgalaikes sutartis. Šiai bendrovei bus patikėti aktyvai, susiję su dujų tiekimu, pavyzdžiui, iš Vidurio Azijos („Gazprom Schweiz AG“), bei atskiri aktyvai, kurių prekybinė veikla jau artimiausiu metu bus sustabdyta. „Gazprom“ jau pasirengęs susidurti su visais turto reorganizavimo mokesčių padariniais: iš viso mokesčių padarinių suma gali siekti net 600 mln. Sunkiausia mokesčių našta prislėgs „Gazprom Export“.
Laikraštis „XXI amžius”
2012.10.04
