G. Nausėda: piliečių asamblėja galėtų būti kultūringos diskusijos dėl Stambulo konvencijos instrumentu


Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Piliečių asamblėja galėtų tapti įrankiu, skatinančiu kultūringesnę diskusiją dėl Stambulo konvencijos, trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
 
„Aš manau, kad piliečių asamblėja tikrai yra klausimas, kurį atskiros Vakarų valstybės yra naudojusios savo istorijoje ir tai tikrai galėtų netapti kažkokia prievole ar reikalavim, ir be jokios abejonės nepakeisti parlamento atstovavimo, tačiau tapti papildoma ir tam tikra prasme pilietinę kultūrą, pilietinę galią žadinančiu instrumentu.“ ,– trečiadienį spaudos konferencijoje teigė prezidentas.
 
Pasak prezidento, svarbu jog siekiant išvengti nesusipratimo ir įtampos daug dėmesio visuomenėje susilaukiantys ir diskusijos verti klausimai turėtų būti išdiskutuoti atrandant tam tinkamiausią formatą.
 
„Jeigu klausimas yra vertas visos visuomenės diskusijos, mes galime sugalvoti tikrai daug būdų tą nuomonę išreikšti, nes kuo geriau skirtingos visuomenės grupės tai gali padaryti, tuo mažiau nesusipratimo ir įtampos bus vėliau jau įgyvendinant jo nuostatas“, – teigė šalies vadovas.
 
V. Čmilytė-Nielsen: karštas diskusijas keliantys klausimai turi būti išdiskutuoti
 
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen neakcentavo, kad palaiko būtent prezidento siūlomos piliečių asamblėjos idėją, tačiau pritarė, jog būtina išsami diskusija dėl Stambulo konvencijos.
 
„Aš sutikčiau su tuo, kad Stambulo konvencijos atėjimas į Seimo salę turėtų būti pats paskutinis ilgo proceso etapas. Ir iki tol labai svarbu, kad tie klausimai, kurie kelia labai karštas, kartais aršias diskusijas visuomenėje, kad jie būtų kituose formatuose išdiskutuoti“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo pirmininkė.
 
Pasak jos, išsamesnė ir kultūringesnė diskusija dėl Stambulo konvencijos leistų turėti paprastesnę dokumento svarstymo procedūrą Seime.
 
„Ši diskusija yra neabejotinai svarbi, neabejotinai prasminga ir aš viliuosi, kad per tą pusmetį, kuris yra likęs iki rudens sesijos pradžios, mes ją turėsime, kur kas labiau civilizuotą nei pirmaisiais mėnesiais. Atsakę į kylančius klausimus turėsime kur kas paprastesnį ir sklandesnį procesą Seime“ , – teigė Seimo pirmininkė.
 
V. Čmilytės-Nielsen nuomone išsamesnė diskusija svarbi ir dėl kai kurių dokumente naudojamų sąvokų.
 
„Galėtumėm taip pat padiskutuoti apie kai kurias sąvokas, kurios gal būt kelia klausimų ar tai būtų „socialinė lytis“ ar „socialinis vaidmuo“, čia vėlgi yra ir vertimo klausimas.“
 
Tai, kad klausimų kelia Stambulo konvencijoje naudojamos sąvokos, užsiminė ir prezidentas. Pasak jo, kai kurios konvencijos nuostatos gali turėti tam tikrų pasekmių Lietuvos švietimo sistemai ir net žodžio laisvei.
 
„Stambulo konvencija yra rimtas dokumentas, kuriame yra kalbama tiek apie smurtą prieš moteris, tiek ir įvedama sąvoka socialinė lytis. Tai yra pakankamas naujadaras mūsų ir politinėje, ir kitokioje leksikoje. Aš tikrai jį labai atidžiai nagrinėju, vertinu įvairius jo momentus. Matau, kad kai kurios nuostatos yra susijusios ir su tam tikromis pasekmėmis mūsų švietimui ir netgi žodžio laisvei. Todėl šį dokumentą turime labai gerai apsvarstyti. Todėl sveikinu sprendimą diskutuoti ir dėl ratifikavimo apsispręsti vėliau“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.10; 03:00
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.