Generolo Valterio Krivickio mirtis


Print

Valteris Krivickis – pirmasis aukštas Sovietų žvalgybos bendradarbis, pabėgęs į Vakarus.

Lenkijos žydas Valteris Krivickis (tikroji pavardė Ginzberg) savąją šnipo karjerą pradėjo Sovietų karinėje žvalgyboje – GRU (Glavnoje razvedyvatelnoje upravlenije).

1923-aisiais metais, būdamas Vokietijoje, jis dalyvavo komunistų maište.

Po to dirbo Raudonosios Armijos štabe ir GRU štabe Maskvoje. 1934 metais V.Krivickis perėjo į NKVD (išorės žvalgybos valdybos veikė abiejose žinybose). Vėliau kaip NKVD rezidentas Nyderlanduose V.Krivickis buvo atsakingas už Sovietų karinės žvalgybos operacijas Vakarų Europoje. 1937 metų rugsėjį jis gavo iškvietimą į Maskvą.

Bijodamas tapti dar viena Sovietų Sąjungoje prasidėjusių Stalino represijų auka, generolas majoras V.Krivickis nusprendė pasilikti Vakaruose. Jis iškeliavo į Paryžių ir kreipėsi į Prancūzijos Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas suteikti politinį prieglobstį. Paskui kartu su žmona ir ketverių metų sūnumi jis sugebėjo sėkmingai pasiekti Jungtines Valstijas, nors turima informacijos, kad jau Prancūzijoje Sovietų agentai du kartus kėsinosi į jo gyvybę.

Informacija, perduota V.Krivickio, buvo labai įdomi Amerikos, Britanijos ir Prancūzijos specialiosioms tarnyboms. 1939 metais jis atvyko į Didžiąją Britaniją, kur pokalbiuose su britų kontržvalgybininkais pateikė pirmąją informaciją apie Britanijos valstybinės valdžios struktūrose esančius Sovietų agentus.

Po V.Krivickio parodymų buvo suimtas Džonas G. Kingas (John G. King). Suimtasis Dž.G.Kingas papasakojo apie kitą Sovietų šnipą Didžiojoje Britanijoje: „jauną anglų žurnalistą“, rašiusį vienam Londono laikraščiui apie pilietinio karo įvykius Ispanijoje. Tada Britanijos kontržvalgybai nepavyko išsiaiškinti, kad kalbama būtent apie Haroldą (Kim) Filbį.

Savo knygoje „MI 5: Britanijos saugumo tarnybos operacijos, 1905–1945“ (MI 5: „British Security Service Operations 1909–1945“,), išleistoje 1981 metais, Naidželas Vestas (Nigel West) rašo: „Reali Krivickio vertė buvo jo informuotumas ir tai, kad jis ne tik savo noru išvardijo NKVD žmones, dirbusius diplomatinėje priedangoje Didžiojoje Britanijoje, bet netgi atskleidė kai kuriuos jų šaltinius“.

V.Krivickis pranešė, kad Didžiosios Britanijos ir Britanijos Tautų Sandraugos šalių teritorijoje veikia iš viso 61-as Sovietų agentas, nors negalėjo jų visų įvardyti. Beje, trys pagal V.Krivickio informaciją buvo įsitaisę Britanijos Užsienio reikalų ministerijoje (Foreign Office) ir dar trys – Anglijos specialiosiose tarnybose. Kai kur, beje, V.Krivickis painiojosi. Pavyzdžiui, jis vardu pavadino Džoną Kingą, bet suklydo sakydamas, kad šis dirba Ministrų kabineto sekretoriate.

V.Krivickis demaskavo Sovietų šnipinėjimą, aprašydamas Britanijos spaudoje (konkrečiai, 1939 metais išspausdino straipsnį „Saturday Evening Post“) ir davė parodymus JAV Kongreso Atstovų rūmų Antiamerikinės veiklos tyrimo komitetui. Tais pačiais metais išėjo jo autobiografija „Stalino slaptojoje tarnyboje“ („In Stalin‘s Secret Service“). Angliško leidimo pavadinimas „Aš buvau Stalino šnipas“ („I Was Stalin‘s Agent“).

1941 metų vasario 9 dieną, sekmadienį, V.Krivickis išsinuomavo kambarį Nr. 524 „Belvieu“ viešbutyje Vašingtone ant Kapitolio kalvos, sumokėjo už naktį 2,5 dolerio. O kitą rytą kambarinė rado jį negyvą su kulkos žaizda smilkinyje. Kambarys buvo užrakintas, ir jame gulėjo priešmirtinis laiškelis. Policija nusprendė, kad tai savižudybė. Bet iš tikrųjų V.Krivickis buvo nužudytas rusų žvalgų. Jam keršijo už perbėgimą į Vakarus. Dėl to netenka abejoti.

Sovietinis operatyvinis V.Krivickio slapyvardis buvo „Grolis“.

Nuotraukoje: viena iš anglų kalba išleistų knygų, kurioje išsamiai pasakojama apie Josifo Stalino šnipus, slapta talkinusius amerikiečiams ir britams. Joje – iš generolo Valterio Krivickio istorija.

2012.09.17


Prisijunkite prie diskusijos