Artėja gegužės 8-oji diena. Ne, čia ne apie tai – važiuoti ar nevažiuoti į Maskvą arba į Briuselį. Bet diena bus įsimintina ir nemažai kainuos Lietuvai. Girdėjau, kad daugiau kaip 3 milijonus valdžia paaukos tam “naujosios tolerancijos” paradui Vilniuje. Prieš mūsų valią.
Šiandien prie Vilniaus savivaldybės buvo susirinkę žmonės, kuriems rūpi, kad taip neatsitiktų. O pinigai čia ne svarbiausias dalykas. Svarbiausia štai kas:
I. Mes savo vaikus mokome ir mokysime pagal ilgaamžės lietuvių dorovinės kultūros principus, kurie nesuderinami su vulgariu intymaus asmeninio gyvenimo išviešinimu ir masinio ekshibicionizmo skatinimu.
II. Tolerancija galima tik bendrų vertybių pagrindu, dėl to toleruojant skirtumus kitose srityse. Tolerancija turi būti abipusė. Šį pamatinį vertybinį lietuvių bendruomenės kultūrinio gyvenimo principą ir bando apversti aukštyn kojomis agresyvūs homoseksualų lobistai, sėdintys net Lietuvos Respublikos Seime. Agresyvių homoseksualų ir jų šešėlinių lobistų įtakojama žiniasklaida mums įkyriai bruka “naująją toleranciją”, kurios esmė – privalome besąlygiškai pritarti, palaikyti ir net skatinti svetimą gyvenimo būdą, melagingai sau, savo šeimai ir vaikams bei visai bendruomenei tvirtinti, kad jis yra geras ir teisingas, o pornografija gali būti kultūros raiškos norma, prostitucija – legali profesija, pedofilija – tik maloniu laisvalaikiu.
Europos Sąjungoje esama valstybių, atsidūrusių tokioje padėtyje, kada, bijant paminėti Dievo vardą net jų konstitucijoje, prarandami objektyvių ir universalių moralinių vertybių šaltiniai, kas leidžia kiekvienam individui skelbti savo atskirą “moralę”.
III. Agresyvaus liberalizmo skleidžiama pseudokultūra, kurią mums visomis išgalėmis bruka homoseksualai, iš tikrųjų yra pamatinių ir savitos nacionalinės kultūros subrandintų vertybių griovimas, asmens savanaudiškumo ir jo ydų iškėlimas virš dorovinės atsakomybės.
Trys punktai iš manifesto Dėl nacionalinių šeimos ir doros vertybių, kuris šiandien buvo platinamas prie savivaldybės įvykusiame protesto mitinge.
Buvo reikalaujama, kad Vilniaus meras atsižvelgtų į etines ir teisines Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas bei atšauktų leidimą 2010 m. gegužės mėn. numatytoms homoseksualių asmenų eitynėms, apginant mūsų vaikus nuo vartotojiškos pseudokultūros blogybių (smurto, kraujo, sekso, vulgarybių, nešvankumo, iškrypimų, žiaurumo) skleidimo viešojoje informacinėje erdvėje.
Nepanašu, kad Vilniaus meras atšauktų tas normaliam žmogui užuojautą kelsiančias eitynes. Tokios “eitynės” Lietuvoje jau vyksta kasdien, kiekvieną valandą. Ko norėjom, tą ir gavom iš Vakarų, į kuriuos taip entuziastingai veržėmės. Šaukštai jau popiet, ypač kai matai tik grupelę žmonių, kuriems dar rūpi mūsų vaikų apsauga nuo pseudokultūros. Nelaimė daug didesnė negu tos eitynės, kurios, tikriausiai, įvyks.. Gal galėtumėm su gailesčiu nuo jų nusisukti, nežiūrėti, kaip glebesčiuojasi vyras su vyru, moteris su moterimi? Jiems būtų pats didžiausias smūgis.
Agresyvūs homoseksualų lobistai, sėdintys net Seime, sugeba “negirdėti” normalių žmonių (jaunų žmonių!) reikalavimų. Prie mikrofono pakviestas Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Mantas Adomėnas nepasirodė, neišdrįso. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sprunka į krūmus. Iš Seimo mačiau tik P.Gražulį, vis dar nepaisantį M.Pavilionienės sarkastiškos šypsenos. Vienas fotografas priėjo prie manęs ir sako: reikėtų paprašyti, kad Murza su savo vėliavomis iš čia išsinešdintų. Ir man tos vėliavos labai nepatinka, tokios dviprasmiškos, tokios didelės ir visur įkyriai brukamos. Aš stengiausi, kad jos nepatektų man į objektyvo “akiratį”.
Ne vienas kalbėtojas sakė, kad žmonių susirinko nedaug ne todėl, kad jiems patinka tai, kas Lietuvoje dedasi, jie tiesiog bijo pareikšti savo nuomonę, bijo atsistoti šalia jaunų žmonių su plakatais, reikalaujančiais padorumo, moralumo. Įbauginti buvo ir tūkstančiai Vilniaus savivaldybės darbuotojų: galėčiau lažintis – mitingo metu nė vienas jų nepasirodė aikštėje, bijojo gal net žvilgtelėti pro langą. Štai tau ir tolerancija.
Man patiko kunigo iš Kauno Jono Varkalos kalba. Jis nesižavėjo dangoraižiais, kurie Vilniuje slegia daugybės kultūrų šimtmečiais sukurtą grožį. Bet svarbiausia – Vilniaus savivaldybei savi ne mes, o kažkokie kiti, kitokie. Kunigas perskaitė vienos moters laišką: aš turių vyrą, seniai kartu gyvename, turiu vaikų, nesipykstam. Ar mes jau esam šitame krašte mažuma? Ar tokia šeima Vilniaus savivaldybei nelabai sava? – klausė kunigas.
Vilniuje buvo ir tebėra daug mažumų, bet jas jungė ir jungia viena didelė – Dievo, doros – idėja. Iš mūsų istorijos gelmės ateina kilnumas, garbės, moralės supratimas. Vaidilučių laikais lietuviai sakydavo: jeigu tu užmušei žuvį nebūdamas alkanas, tu naikini, griauni. O štai dabar į mūsų kraštą veržiasi kažkokios visiškai kitokios jėgos, kitokios idėjos. Žmogus žmogui tampa preke. Šitie dangoraižiai tarsi prislegia visas kultūras, kurios buvo pažymėtos doros ženklu.
Turėtumėm gintis, kad vietoj Europos vėliavos nebūtų iškeliamas vaisingumo simbolis, kad neprarastume savigarbos ir tvirtai neatšaukiamai pareikštume – norime grįžti prie krikščioniškų vertybių, – sakė kunigas. Vienas dalykas – būti laisvu nuo Maskvos, kitas – turėti drąsos ir iš valdžios pareikalauti laikytis doros principų. Vargas mums, jeigu nesame piliečiai, jeigu nejaučiame atsakomybės dėl Lietuvos likimo. Turime ne tik teises, bet ir pareigą ginti mūsų ateitį. Būkim užtvara, būkim Gedeono armija. Gedeonui Dievas liepė atrinkti tuos žmones, kurie gers vandenį kaip žmonės, o ne laks kaip šunys. Turėtumėm rasti jėgų apginti jaunimą nuo visokių pedofilijų, nuo homoseksualumo. Valstybė turi tarnauti mums, nebūkime sraigteliai. Turime teisę pareikalauti, kad gegužės 8 d. Vilniuje gėjų paradas neįvyktų, sakė kunigas Jonas Varkala.
Gerai kalbėjo visi mitingo oratoriai – ir jauni, ir pagyvenę. Ar išgirs jų žodžius Vilniaus meras, Seimo valdančioji dauguma, vergiškai pataikaujanti vulgariai ir ciniškai kultūrinei, dorovinei svetimybei?
Vytauto Visocko nuotraukos.
2010.03.29
