Gintaras Visockas. Tikrasis Armėnijos veidas


Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Lietuvoje formuojasi keista politinė srovė, kurios atstovai painioja sąvoką „teritorinis vientisumas“ su terminu „demokratija“. Įtariu, jog šios dvi skirtingos temos kaitaliojamos ir priešinamos specialiai – kad susipainiotų ir Lietuvos skaitytojai bei žiūrovai. O gal tai – ne tiek specialus, kryptingas sąvokų painiojimas, kiek nuvalkiota „dvigubų standartų“ politika, tik pridengta kita suknele?

Štai ką turiu omenyje? Jei valstybė, žvelgiant oficialiojo Vilniaus akimis, yra demokratinė arba bent jau pareiškusi, jog siekia demokratijos, svajoja apie demokratiją, tai ji, lietuvių politologų, politikų, žurnalistų manymu, turinti teisę ginti savas teritorijas. Jei šalis, oficialiojo Vilniaus žvilgsniu, nėra demokratinė, iš jos tarsi atimama teisė rūpintis savo žemių apsauga. Tokiai valstybei neva negalima vadovautis tarptautinėmis normomis dėl „teritorinio vientisumo“.

Vienas iš paskutiniųjų keistų akibrokštų viešojoje erdvėje – Lietuvos tarptautinių santykių ir politikos instituto (TSPMI) dėstytojo Vyčio Jurkonio straipsnis „Rusijos kaimynystėje atsivėrė senas konfliktas: įtaria suokalbį tarp didžiųjų žaidėjų“, pasirodęs delfi.lt portale ir LNK „Žiniose“ (kovo 29-oji).

Politologas V.Jurkonis sunerimo, ar tikrai Karabache esančiame Farrucho kaime buvo iškelta Azerbaidžano vėliava? Štai pirmoji citata iš jo teksto: „Todėl, kad suokalbį prieš Jerevaną mes galėjome stebėti ir prieš metus, kuomet gana keisti partneriai bendradarbiavo – ir Azerbaidžanas, ir Turkija, ir taip pat Maskva leido tam karui vykti. Jis ruseno ir anksčiau, bet iš principo matėme milžinišką eskalaciją. Ir Kremlius iki tam tikros linijos nebuvo prieš šiuos veiksmus“.

Tikrasis Armėnijos veidas. Jerevanas. Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikantys mitinguotojai

Kita citata: „Jau matėme prieš metus, jog Kremlius savotiškai bando bausti Jerevaną už tam tikras demokratines nuostatas arba norą judėti demokratijos link“.

Trečioji citata: „Teigiama, kad Azerbaidžano kariai net pareikalavo, kad rusai iš Karabacho patrauktų Armėnijos karius“.

Manau, iš šių kelių sakinių susidarėte nuomonę, kokias nuotaikas mums perša TSPMI dėstytojas. Žinoma, V.Jurkonio tekste esama teisingų išvadų. Tačiau bendroji pozicija – šokiruoja. Jis nutyli svarbiausią klausimą – kam priklauso Karabachas, įskaitant ir Farrucho kalną?! Jei ši teritorija – Armėnijos, tuomet Azerbaidžanas tikrai elgiasi bjauriai. Bet juk Karabachas, remiantis tarptautine teise, yra Azerbaidžano teritorija, kurią 1988 – 1994-aisiais neteisėtai okupavo Rusijos karinių pajėgų remiama Armėnija.

Tik 2020-ųjų rudenį padedamas Turkijos per 44 dienas trukusią karinę operaciją Azerbaidžanas sėkmingai daugumą anuomet prarastų žemių susigrąžino (susigrąžino apie tris ketvirtąsias). Bet V.Jurkonis net nešnibžtelna, jog Karabachas – tai Azerbaidžanas, todėl azerbaidžaniečiai, vadovaujantis sveiku protu, turi teisę savo žemėse elgtis kaip tinkami: nori – iškelia šalies vėliavą virš Farrucho, nori – veja lauk rusų „taikdarius“.

Nikolas Pašinianas ir rusiški naikintuvai

V.Jurkonis, žinoma, neužsimena ir apie tai, jog Lietuva gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą, o tai reiškia, kad Lietuva pripažįsta Karabachą esant azerbaidžanietišką.

Štai šis nutylėjimas – kam priklauso Karabachas , mano supratimu, ir yra pats didžiausias nesusipratimas, iškreipiantis temos sudėtingumą.

Be kita ko, stebina ir kiti niuansai. Neva Armėnija trokšta judėti demokratijos keliu (jei Armėnijos parlamente deputatai dažnokai mušasi, stumdosi – tai jau demokratija?), todėl jai daug atleistina, ji turinti teisę nepaisyti tarptautinių taisyklių dėl šalių teritorinio vientisumo. Klausiant dar aiškiau: jei Lietuva kada nors, neduok Dieve, atsisakys demokratijos, iš jos bus galima atimti Klaipėdą bei Vilnių? Jei Rusija kada nors taps demokratinė, o Ukraina – ne, vadinasi, ukrainiečiau jau nebeteks teisės į Krymą ir Donbasą?

Vytis Jurkonis

Keistas V.Jurkonio bandymas teisinti Armėniją ir dėl pozicijos Ukrainoje: „ …karo Ukrainoje kontekste tai nėra atvirai Kijevą palaikanti valstybė, bet vis dėlto nėra ir ta, kuri kaip Baltarusija atvirai palaiko Kremlių kare su Ukraina“.

Šių eilučių autoriaus patarimas: suskaičiuokime, kiek sykių Jerevane prie Rusijos ambasados surengta antiukrainietiškų mitingų, įsidėmėkime, jog Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas padovanojo Rusijai keturis modernius naikintuvus, tegul šie bombarduoja Ukrainos miestus ir gyvenvietes, iš atminties neišbraukime Rusijos karinės bazės Giumri mieste, – ir matysime tikrąjį Armėnijos veidą.

O jei pridėsime žinią, jog Azerbaidžanas siunčia į Ukrainą humanitarinės pagalbos, kuro siuntas, jog vienas Rusijos parlamentaras pareikalavo Azerbaidžaną griežtai bausti už proukrainietišką laikyseną (tiesa, vėliau pasirodė žinių, jog atsiprašė oficialiojo Baku), bus aišku, ko verti V.Jurkonio pastebėjimai apie „atvirai Rusijos nepalaikančią Armėniją“.

Neturėkime naivių iliuzijų. Net ir dėl neva noro tapti demokratiška. Armėnija nusipelno griežto pasmerkimo. Ji – Rusijos sąjungininkė kare prieš Ukrainą. Ji – mažoji Rusijos kopija, nes vis dar pretenduoja į svetimas žemes. 

2022.03.31; 07:24

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.