Pasauliui susidūrus su pandemija valstybės susitelkė į piliečių sveikatos apsaugą, užsienio valstybių žvalgybos tarnybos šiek tiek adaptavo informacijos rinkimo technikas, bet pagrindinės grėsmės mūsų šaliai išliko panašios: tai represyvus ir tarptautinės bendruomenės nuomonės nepaisantis Kremliaus režimas, linkęs demonstruoti karinę galią; su išlikimo iššūkiu šalies viduje susidūręs ir agresyvią retoriką prieš Lietuvą naudojantis Aliaksandro Lukašenkos režimas Baltarusijoje bei Astrave pradėjusi veikti nesaugi atominė elektrinė.
Metų eigoje taip pat netrūko informacinių ir kibernetinių atakų, bandyta platinti su COVID-19 tema susijusias sąmokslo teorijas, o priešiškos tarnybos gana agresyviai veikė prieš Lietuvos piliečius, keliaujančius į Rusiją ir Baltarusiją ar turinčius ryšių su šiomis valstybėmis.
Tokias tendencijas apie Lietuvos saugumo situaciją pateikia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, pristatę „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą 2021”.
„Pandemijos akivaizdoje visos visuomenės patiria didelių iššūkių, o piliečiai susiduria su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, kurios kelia sumaištį ir didina nerimo lygį. Tuo dažnai skuba pasinaudoti propagandos kūrėjai, sąmokslo teorijų apologetai, taip pat priešiškos žvalgybos ir saugumo tarnybos, siekiančios sėti netikrumo jausmą bei skatinti visuomenės nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Vis tik Lietuvos piliečiai yra ganėtinai atsparūs tokiam poveikiui ir geba atskirti tikras žinias nuo melagingų, nepasiduoda destruktyvioms idėjoms. Tikimės, kad prie tokio atsparumo prisideda ir kasmet skelbiamas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“, – teigia Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.
„Rusijos valdantysis režimas ir karinė galia išlieka didžiausia, potencialiai – egzistencine grėsme Lietuvai. Pastarųjų metų įvykiai – Vladimiro Putino vienvaldystę Rusijoje įtvirtinusios Konstitucijos įsigaliojimas, ginkluotųjų pajėgų stiprinimas vakarinėje Rusijos dalyje ir Kaliningrado srityje, Kremliaus politinės ir karinės įtakos Baltarusijos režimui augimas – buvo grėsmę Lietuvos saugumui didinantys veiksniai. Nerimą kelia ir tai, kad ir Rusijos, ir Baltarusijos autoritariniai režimai naudoja karines priemones siekdami slopinti savo visuomenių protesto nuotaikas. Rusus ir baltarusius bandoma įtikinti NATO grėsmės mitu, o Vakarų šalis siekiama sulaikyti nuo kritikos Maskvai ir Minskui demonstruojant karinę galią prie Aljanso šalių sienų. Šiemet vyks pasirengimas rugsėjį suplanuotiems bendriems Rusijos ir Baltarusijos kariniams mokymams „Zapad“, todėl beveik visus metus prie Lietuvos sienų stebėsime karinių veiksmų suaktyvėjimą“, – įspėja Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius plk. Elegijus Paulavičius.
Uždara Rusija: didžiausia grėsmė
Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia uždara ir represyvi Rusija, nes ją vis mažiau varžo tarptautinės normos ir tarptautinės bendruomenės nuomonė. Pasikėsinimas į žinomo opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno gyvybę panaudojus „Novičiok“ grupei priskiriamą kovinę nervus paralyžiuojančią medžiagą rodo, kad valdantysis Rusijos režimas siekdamas išsaugoti savo įtaką šalies viduje yra pasiryžęs naudoti kraštutines priemones, o neigiama tarptautinė nuomonė nėra tiek svarbi, kad dėl to keistųsi veiksmai.
Rusijos gyventojų nepasitenkinimas režimu didėja pamažu: gyventojai ieško nepriklausomos informacijos šaltinių, savo nuomonę reiškia protestais, tačiau šios šalies elitas jų nelaiko rimta grėsme politiniam stabilumui. Vis tik po kelerių metų padėtis Rusijoje gali tapti panaši į situaciją Baltarusijoje, kurioje nepasitenkinimas išsiveržė masiniais protestais.
Užsienio politikos srityje Maskva demonstruoja polinkį į izoliacionizmą, o Lietuvai, kaip artimai kaimynei, nuo Vakarų atsiribojusi ir uždara Rusija galėtų tapti dar didesne grėsme, nes įtakos stiprinimas kaimyninėse valstybėse gali tapti šios valstybės prioritetu.
Vienas iš tokių įtakos stiprinimo įrankių – vis agresyvesnė ir Kremliaus naratyvą atspindinti istorijos politika. Rusija yra paskelbusi, kad taikys baudžiamąją atsakomybę už sovietų karių kapų ar paminklų niokojimą ne tik savo šalyje, bet ir už jos ribų – taip pat ir kitų valstybių piliečiams. Ką tai reiškia praktikoje, parodo Lietuvoje fiksuotas atvejis, kai Lietuvos savivaldos pareigūnai sulaukė Rusijos atstovų grasinimų, kad prieš juos bus panaudotas Rusijos baudžiamasis kodeksas, jei sovietų karo paveldo objektų renovacija ir priežiūra nebus vykdoma taip, kaip to pageidauja Rusija.
Panašią tendenciją atspindi ir tarptautinės trijų Lietuvos teisėjų paieškos paskelbimas už tai, kad jie priėmė Maskvai netinkantį nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Nors Vakarų valstybės supratingai reagavo į Lietuvos prašymą nebendradarbiauti su Rusija šiuo klausimu, tačiau taip siekiama įbauginti Lietuvos pareigūnus atlikti savo darbą.
Karinė galia išlieka pagrindiniu Rusijos įtakos užsienyje išlaikymo ir sklaidos įrankiu. Nors dėl ekonominių priežasčių Maskva yra priversta šiek tiek mažinti karines išlaidas, prioritetiniams Rusijos karinės politikos užmojams pinigų nepritrūks. Bus kuriami nauji kariniai daliniai ir ginkluotė, o Rusijos ginkluotųjų pajėgų augimas ir modernizacija vyks ir Lietuvos kaimynystėje – Kaliningrado srityje. Čia jau keletą metų didinamas tankų skaičius, kuriama ir komplektuojama nauja motošaulių divizija, dislokuojami nauji ilgo nuotolio raketomis ginkluoti laivai.
Nors Rusija skelbia siekianti dialogo su NATO šalimis, jos ginkluotosios pajėgos vykdo agresyvius manevrus Aljanso kaimynystėje. Kremlius tikisi, kad dalį Vakarų šalių pavyks įtikinti apsimestiniu Rusijos konstruktyvumu ir taip paskatinti keisti bendrą NATO narių politiką Rusijos atžvilgiu. Kitas šalis bandoma įbauginti demonstruojant karinę galią ir apsisprendimą panaudoti karines priemones siekiant dominuoti regione. Pavyzdžiui, 2020 metų rugsėjį, po to, kai Minsko režimas sulaukė aštrios Vakarų šalių kritikos dėl smurto prieš protestuotojus, Rusijos strateginiai bombonešiai surengė skrydžius virš Baltarusijos šalia Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos sienų. Lenkijos pasienyje, Baltarusijos Bresto poligone, su parašiutais nusileido Rusijos oro desanto Kariuomenės padalinys. Taip Rusija siekė parodyti, kad Baltarusija yra Kremliaus interesų sferoje.
Labai tikėtina, kad 2021 metais Rusijos kariniai manevrai prie Lietuvos ir kitų NATO šalių sienų vyks dar intensyviau. Šių metų rugsėjį Kaliningrado srityje ir visoje Vakarų karinėje apygardoje vyks strateginiai mokymai „Zapad“. Didelis karinis aktyvumas padidins ir netyčinių incidentų riziką.
Baltarusija: reikšmingiausias metų pokytis
Reikšmingiausiu politiniu įvykiu Lietuvos kaimynystėje galima įvardinti politinę krizę Baltarusijoje, kuri kilo išsiveržus gyventojų nepasitenkimui dėl suklastotų prezidento rinkimų.
Užtikrinti A. Lukašenkai palankius rinkimų rezultatus buvo bandoma ir Baltarusijos ambasadoje Vilniuje. Pareigūnai sąmoningai vykdė ilgą dokumentų ir fizinę balsuotojų patikrą, į ambasadą vienu metu buvo įleidžiami vienas-du rinkėjai. Taip buvo daroma siekiant neleisti balsuoti visiems norintiems.
Nepaisant to, buvo oficialiai paskelbta, kad šioje apylinkėje rinkimus laimėjo Sviatlana Cichanouskaja, kurią Vakarų valstybės pripažįsta baltarusių pilietinės visuomenės lydere. S. Cichanouskajai pasitraukus į Lietuvą, mūsų valstybėje ėmė formuotis vienas iš opozicijos centrų. Lietuvos parama Baltarusijos pilietinei visuomenei sukėlė A. Lukašenkos įniršį, kuris buvo išreikštas padidėjusiu kariniu aktyvumu prie Lietuvos ir Lenkijos sienų bei kitais grasinimais.
Visa tai nepadarė esminio poveikio Lietuvos ir regiono saugumui, bet nestabilaus režimo pasirengimas ir galimybė imtis kraštutinių veiksmų valdžios išlaikymui kelia įtampą Lietuvos kaimynystėje.
Suklastoti rinkimai Baltarusijoje tapo stipriu nepasitenkinimo katalizatoriumi, tačiau visuomenės susitelkimą ir protestų ilgalaikiškumą labiau lėmė A. Lukašenkos režimo negebėjimas patenkinti gyventojų saugumo pojūčio. Dešimtmetį stagnuojanti ekonomika vis labiau didina žmonių neužtikrintumą ateitimi, o atsainus požiūris į pandemiją privertė nerimauti dėl sveikatos. Įniršį ir neteisingumo jausmą dar labiau paskatino režimo smurtas prieš pilietinės visuomenės atstovus.
Panaudojus smurtą Minskui teko pamiršti Vakarų finansinę paramą, todėl Rusija liko vienintele šalimi, galinčia suteikti paskolas. Tai atitinka ilgalaikį Kremliaus tikslą – išlaikyti ir didinti Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos, tačiau kartu Maskva deda pastangas A. Lukašenkos režimo stabilizavimui, nes baiminamasi, kad baltarusių politinis aktyvumas neatsisuktų prieš patį Kremlių.
Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos didina ir neseniai veikti pradėjusi nesaugi Astravo atominė elektrinė, kuri nuo pat pradžių buvo Rusijos projektas. Kadangi Baltarusijai trūksta kompetencijos procesams elektrinėje kontroliuoti ir iškylančioms problemoms spręsti, svarstoma galimybė atsisakyti savarankiško jėgainės eksploatavimo ir paversti ją „Rosatom“ filialu. Negana to, Baltarusija siekia apeiti prekybos elektra ribojimus ir realizuoti Astrave pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje.
Ko saugotis Lietuvos piliečiams?
Aptartiems procesams vystantis Lietuvos kaimynystėje, tam tikrą jų įtaką patiria ir Lietuvos piliečiai.
VERBAVIMAS. Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos bei saugumo tarnybos gana agresyviai veikia prieš Lietuvos piliečius, bet tik savo teritorijoje, nes Lietuvoje nėra palankių sąlygų veikti užsienio žvalgybos tarnybų darbuotojams su diplomatine priedanga. Tai lemia, kad didesnę tikimybę susidurti su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis turi tie Lietuvos piliečiai, kurie aktyviai keliauja į šias valstybes, turi jose asmeninių ar verslo ryšių.
Pavyzdžiui, Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir karinė žvalgyba (GRU) prie Lietuvos piliečių dažniau prisigretina pasinaudodamos sienos kirtimo procedūromis, nes taip geriausia surinkti pradinę informaciją, kuri leidžia atsirinkti verbavimo taikinius. Kertant sieną domimasi Lietuvos piliečių biografijomis, darbine patirtimi, informacija apie šeimos narius, ryšius su užsieniu, požiūrį į Rusiją, tikrinami mobilieji telefonai, kuriuose kartais įdiegiama kenkėjiška programinė įranga.
Nors valstybėms kovojant su pandemija sumažėjo kelionių ir dėl to krito žmogiškosios žvalgybos mastai, tačiau neabejojama, kad vėliau viskas grįš į ankstesnį aktyvumą, o Rusijos žvalgybinis aktyvumas prieš Lietuvą vertinamas kaip labai didelis.
Baltarusijos KGB taip pat itin aktyviai domisi Lietuvos piliečiais, ypač įvairių institucijų pareigūnais, teisėjais, politikais, strateginių įmonių, valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojais, žurnalistais. Baltarusių KGB išsiskiria tuo, kad savo teritorijoje prieš Lietuvos piliečius elgiasi agresyviai, tai yra nevengia šantažuoti, naudoti kompromituojančios informacijos, inscenizuoti autoįvykių ar pasinaudoti realiai nutikusiais autoįvykiais.
Panašią patirtį turėjo Lietuvos valstybinėje įstaigoje duomenų bazių priežiūros specialistu dirbantis vyras, kuris su draugais išvyko į Baltarusiją švęsti vieno jų gimtadienį, bet bare susipažino su mergina ir pažintį pratęsė jos namuose. Kitą dieną Lietuvos pilietis buvo apkaltintas apvogęs merginą, o paprašius leisti paskambinti į ambasadą jam parodytos kompromituojančios nuotraukos bei pagrasinta jas perduoti žmonai, jeigu tik vyras nebendradarbiaus su Baltarusijos KGB. Laimei, valstybės institucijos darbuotojas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir išvengė nemalonumų.
MELAGIENOS. Lietuvos visuomenę paveikti bandyta ir informacinėmis-kibernetinėmis atakomis. 2020 metais įvykdytos 9 informacinės-kibernetinės operacijos, kurių metu pasinaudojant kibernetinėmis priemonėmis buvo įsilaužta į institucijų interneto puslapius, siuntinėjami suklastoti laiškai ir taip platinama melaginga informacija. Šios atakos nepaveikė didelės visuomenės dalies, bet turėjo įtakos marginalioms grupėms.
Apskritai valstybių kova su COVID-19 paskatino destruktyvių sąmokslo teorijų sklaidą, kas iš dalies būdinga ir Lietuvai. Mūsų valstybėje buvo kelios dešimtys bandymų rengti protesto akcijas prieš kovai su pandemija skirtus ribojimus, bet jie nebuvo itin sėkmingi.
Vis tik tokių protestų organizatoriai pademonstravo neblogus koordinavimo įgūdžius, o jų mąstysenai didelę įtaką daro Kremliaus propaganda.
Didžiausią grėsmę sėkmingai kovai su pandemija kelia prieš skiepus nukreiptos sąmokslo teorijos. Nors tokios teorijos būna visiškai nepagrįstos, tačiau didelė jų įvairovė didina prieš vakcinas nusiteikusių žmonių skaičių.
Kaip Kinija siekia įsitvirtinti svarbiuose sektoriuose?
Apskritai COVID-19 pandemija įsiūbavo valstybių vidaus, regionines ir globalias grėsmes, tačiau autoritarinės valstybės šį iššūkį sugebėjo išnaudoti savo gyventojų stebėjimo stiprinimui bei įvaizdžio gerinimui kitose valstybėse.
Tai įgavo „kaukių diplomatijos“ pavadinimą. Lietuvoje viskas atrodė taip: mūsų šaliai buvo dovanojamos medicininės apsaugos priemonės, kurių taip trūko pirmojo karantino metu, o geradariu tapo Lietuvoje interesų turinčios Kinijos įmonės, apie tai skelbta užsakomuosiuose žiniasklaidos straipsniuose.
Kinijos ir jos įmonių įvaizdžio gerinimu, tikėtina, siekta palengvinti galimybes patekti į Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbius sektorius. Nors Lietuva yra tik nedidelė dėlionės dalis, tačiau Kinija yra susidomėjusi investicijomis Klaipėdoje ir kituose Baltijos jūros regiono uostuose, Pekinui reikalingas konteinerių terminalas viename iš Baltijos jūros regiono uostų, kuris jungtų sausumos ir jūrų transporto koridorių logistines grandines.
Ypatingo Kinijos kompanijų susidomėjimo sulaukė vienos įmonės Lietuvoje vykdomas išmaniosios IT infrastruktūros diegimo konkursas. Mainais už sistemos valdymą viena Kinijos kompanija netgi pasiūlė nemokamai sumontuoti nemažą dalį projektui reikalingos įrangos. Tikėtina, kad taip siekiama ne tik tiekti įrangą ir technologijas, bet ir susipažinti su įmonės informacinėmis technologijomis, verslo procesais, kibernetinės ir informacijos saugos reikalavimais.
Informacijos šaltinis – VSD.lt
2021.03.13
