Grupė Seimo narių siūlo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl lenko kortų


Seimo narys Gintaras Songaila Seimo sekretoriatui pateikė 55 Seimo narių pasirašytą reikalavimą, kad į balandžio 19 d. Seimo posėdžių darbotvarkę būtų vėl įtrauktas klausimas dėl „lenko kortos“, bei tuo pačiu būtų sprendžiama kreiptis į ES institucijas dėl politikų elgesio etikos standartų Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse.

Reikalaujama, kad Seimas vėl svarstytų galimybę kreiptis į Konstitucinį teismą prašydamas išaiškinti, ar „lenko kortos“ turėjimas yra suderinamas su Seimo nario priesaika būti ištikimam tik Lietuvos valstybei. Kaip žinia, „lenko kortas“ be Lietuvos Respublikos sutikimo dalina Lenkijos Respublikos diplomatai ir kurios jos turėtojams suteikia įvairias privilegijas Lenkijoje, lyginant su kitais Lietuvos Respublikos piliečiais. Lenkijos Respublikos konsulo tarnyba Lietuvoje gali tokią kortą iš asmens net ir atimti, jei jis nelojalus Lenkijos Respublikai. Prieš metus tokiam Seimo kreipimuisi į Konstitucinį teismą priimti pritrūko kelių Seimo narių balsų.

Kitas klausimas, tai „Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Tarybą, Europos Parlamentą  ir Europos Komisiją dėl politikų etikos standartų Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse“ projekto (XIP-2508(2) pateikimas. Kreipimosi projekte siūloma Europos Sąjungos Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai „išsamiai apsvarstyti būdus, kaip galėtų būti kontroliuojama Europos Sąjungos imunitetus ir privilegijas turinčių politikų etika, aiškiau nustatant santykį su politikų etiką kontroliuojančių institucijų kompetencija Europos Sąjungos valstybėse narėse, atsižvelgiant į tai, kad jų veikla kiekvienoje šalyje yra konstituciškai apibrėžtos viešojo administravimo ir teisingumo sistemos dalis“, ir nurodoma, kad „kaip kiekvienas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, tuo pačiu tapdamas ir Europos Sąjungos piliečiu, nėra niekaip atribotas nuo savo šalies konstitucinių vertybių bei viešosios moralės, taip ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie tampa Europos Sąjungos institucijų politikais ir (arba) pareigūnais, nėra niekaip nušalinti nei nuo jų statuso įgyvendinimo valstybėje narėje, nei tuo pačiu ir nuo toje šalyje galiojančių politinės etikos standartų“.

Kreipimosi projekte primenamas 2010m. liepos 6 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Valdemaro Tomaševskio imunitetą ir privilegijas (2010/2047(IMM), kuriuo Europos Parlamentas prašo Europos Komisijos kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos teisę, ir prireikus pradėti Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą, nes šiam Europos Parlamento nariui nepriklausoma politikų elgesį vertinanti institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – savo 2010m. sausio 22 d. sprendimu Nr. KS-4 pritaikė Valstybės politikų etikos kodekso nuostatas, konstatuodama, kad jo, kaip Lietuvos parlamentinės partijos pirmininko, „viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis“.

Seimo narys Gintaras Songaila, kaip ir kiti šio projekto autoriai, yra įsitikinęs, kad turi būti nustatytos aiškios taisyklės dėl Europos Parlamento narių etikos. Nei Europos Parlamento vidaus teisės aktuose nei Europos teisėje ši sritis nėra reglamentuota (pavyzdžiui, nėra ES politikų ir pareigūnų etikos kodekso), todėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios  tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas dėl Europos Parlamento V.Tomaševskio elgesio įvertinimo buvo teisėtas. Atsižvelgiant į besikartojančius šio politiko pareiškimus, kuriais siekiama žeminti ir šmeižti Lietuvos valstybę, šis VTEK sprendimas buvo būtinas ir šiandien yra labai aktualus, siekiant puoselėti politikų etiką.

Vytauto Visocko nuotraukoje: parlamentaras Gintaras Songaila.

2011.04.18

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *