Lju Alenas (Lu Allen) – JAV Karinių oro pajėgų (KOP) karininkas, vienas iš žymiausių Nacionalinio saugumo agentūros (National Security Agency / Central Security Service Public Information / NSA/CSS) direktorių, buvęs šiose pareigose nuo 1973 m. rugpjūčio iki 1977 m. rugpjūčio.
L.Alenas baigė Karinę akademiją, vėliau apgynė magistro ir daktaro laipsnius Ilinojaus universitete. Būdamas KOP leitenantas, ėjo kelerias pareigas, susijusias su branduolinės ginkluotės aptarnavimu. 1961 metais perėjo į Gynybos ministerijos Inžinerinių tyrimų tarnybos (Nacionalinės žvalgybos valdyboje), atsakingos už Amerikos kosminių šnipinėjimo aparatų panaudojimo programą, viršininko aparatą.
1965–1968 metais Alenas užėmė KOP specialiųjų projektų valdybos (irgi Nacionalinės žvalgybos valdybos sudėtyje) Los Andžele viršininko pavaduotojo postą. Paskui keletą metų ėjo kitas pareigas, susijusias su palydovų pritaikymu, o 1971 metais tapo Specialiųjų projektų valdybos viršininku.
1973 metų kovą tik ką paskirtas Centrinės žvalgybos direktoriumi Džeimsas Šlezingeris (James Schlesinger) paskyrė L.Aleną Žvalgybos bendrijos vadovu. Ištarnavęs šiame poste tik šiek tiek daugiau nei penketą mėnesių, 1973 metų rugpjūtį Alenas tapo NSA/CSS direktoriumi.
L.Aleną iškart įtraukė viesulas parlamentinių tyrimų dėl kai kurių vidaus žvalgybos operacijų pasiklausant Amerikos piliečius ir organizacijas. Kai iš įvairių šaltinių apie tai sužinojo plačioji visuomenė, Kongresas, teismai ir žiniasklaida – absoliučiai visi reikalavo, kad L.Alenas išsiaiškintų, kokį būtent vaidmenį suvaidino NSA/CSS sekant amerikiečius.
1975 metų rugpjūčio 8 dieną L.Alenas pasirodė Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto posėdyje. Jis buvo pirmasis NSA/CSS direktorius per visą agentūros istoriją, padaręs pranešimą kongresmenams.
Po to keturių valandų (slapto) pranešimo Amerikos parlamento žemesniųjų rūmų tyrimų komitetui, ne mažiau sudėtingas dar vienas – bet šįkart jau aukštesniųjų rūmų Žvalgybos komitetui. 1975 metų spalio 29-ąją L.Alenas papasakojo Senatui, kad „aktualiuose sąrašuose“ – pavardės arba kodai asmenų, kurių paminėjimas tarptautinėse derybose arba telegramose reiškia signalą kontržvalgybai, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį.
Juose yra apie 1700-imt Amerikos piliečių ir beveik 6000 užsieniečių (nes „aktualūs sąrašai“ būdavo siunčiami į NSA iš įvairių tarnybų, pasitaikydavo ir pasikartojimų, bet vis dėlto bendras skaičiuos įspūdingas).
Džeimso Bemfordo (James Bamford) žodžiais, išsakytais knygoje „Mįslių rūmai“ („The Puzzle Palace“, 1982), įdomiausi dalykai prasidėjo, kai Alenas ir du jo pavaduotojai pranešė, kad „NSA egzistuoja kažkokioje viršjuridinėje srityje, nesaistydama savęs įstatymais ir įstatyminiais aktais, pagal kuriuos gyvena visa šalis“. Ir toliau, kai į senatoriaus nuo Pensilvanijos valstijos Ričardo Šveikerio (Richard Schweiker) klausimą, ar gali iš principo panaudoti NSA „aktualius sąrašus“ ir milžinišką techninį potencialą „nedorų ketinimų turintis žmogus tam, kad perimtų telefoninius pokalbius Jungtinių Valstijų viduje“, L.Alenas atsakė: „Manau, kad iš principo tai įmanoma“.
Po šitų pranešimų tarp vykdomosios valdžios ir Kongreso užvirė kova už teisę prieiti prie medžiagos, susijusios su NSA/CSS ir kitų valstybinių specialiųjų tarnybų, o taip pat telefoninių kompanijų pasiklausymo operacijomis. Ir nors pats L.Alenas parlamento komitetuose daugiau pranešimų nebedarė, tai atliko kiti tuos dalykus žinantys žmonės. Pagaliau Atstovų rūmų Valstybės politikos komitetas paskelbė rezoliuciją, kad tas slaptumas, kuriuo save apsupo NSA/CSS, „patologiškas ir nepagrįstas“.
L.Alenui pavyko išlikti poste, o NSA/CSS jis paliko tik 1977 metų liepą. Vėliau jis tarnavo vadovaujančiose pareigose aviacijoje, o 1978 metų liepos 1 dieną L.Alenas tapo JAV KOP štabo viršininku, tokiu būdu įkopęs į aukščiausias pareigas šioje ginkluotųjų pajėgų rūšyje.
1982 metų birželį L.Alenas išėjo į atsargą.
Nuotraukoje: NSA/CSS herbas.
2012.06.18
