Karinį vagoną, gabenantį atominę bombą, ir traukinį, vežantį turistus, – sunku atskirti


Print

Didžiausias pasaulio valstybes šiandien itin domina Rusijos atmoninis ginklas, kuris, pasak vakariečių, Rusijoje vis dar prastai saugomas. Taigi Vakarai labai noriai rusams iki šiol padeda saugoti atomines bombas – skiria lėšų apsaugai, moko naudotis melo detektoriais, veltui dovanoja kompiuterius.

Ekspertų nuomone, Vakarai nebe pagrindo baiminasi, kad atominis ginklas Rusijoje prastai saugomas. Statistika byloja, jog dėl menkų atlyginimų, nesutvarkytos buities daugelis rusų karininkų, kuriems patikėta saugoti atominį ginklą, vartoja narkotikus, girtuokliauja, užsiima papildomais darbais (dirba taksistais, sargais privačiose firmose, jų žmonos verčiasi net prostitucija ir t.t.).

Vakarus labiausiai domina, žinoma, taktinis – strateginis atominis ginklas – kur jis dislokuotas, kaip saugomas. Mus, nedidelę valstybę, kur kas labiau domina mažesni Rusijos atominiai ginklai, galimos jo dislokavimo vietos. Mums, lietuviams, turėtų labai rūpėti, ar patikimai Rusijoje saugomi, pavyzdžiui, mažesnių gabaritų atominės bombos. Juk būtent jos gali pakliūti į teroristų rankas, juk būtent jos gali būti nepastebimai ir gana nesunkiai pergabenamos iš vienos vietos į kitą. Lietuvos slaptosios tarnybos turėtų ypatingai atidžiai sekti, kokia padėtis dėl atmonio ginklo klostosi Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje.

Prie mažesniųjų atominių ginklų galima priskirti ir traukinių kariuomenę. Nedidelių gabaritų atominiai ginklai prie mūsų sienų gali būti atgabenti traukinių pagalba. Karinius traukinius galima visuomet nesunkiai “paversti” civiliais, keleiviniais. Karinį vagoną, gabenantį atominę bombą, ir traukinį, vežantį turistus, labai sunku atskirti.

Nedideli atominiai ginklai gali būti prikabinti ir prie sraigtasparnių (iki 10 KT galingumo atominės bombos). Dar vienas įrenginys, iš kurio galima paleisti mažų gabaritų atominę bombą, – tai 100 mm patranka T-100 M. Jos šaudymo nuotolis – iki 55 km.

Rusijos ginkluotės arsenale esama ir atominių minų. Jos gali būti tiek valdomos, tiek nevaldomos. Nevaldomose įmontuoti laikrodiniai mechanizmai, valdomose naudojami laidai arba radijo signalai. Veikimo nuotolis – nuo 8 iki 16 km. Galimi trys galingumai: 0,5, 1,5 ir 10 KT. Minos svortis – apie 27 kg. Tokią miną gali pernešti vienas žmogus. Jos naudojamos įvairių objektų sprogdinimui – elektros stočių, užtvankų, ambasadų, aerouostų naikinimui. Tai pats patogiausias ginklas teroristams.

Tokios modifikacijos minos, be kita ko, ir labai sunkiai aptinkamos, nukenksminamos. Joms būtinos ypatingos saugojimo sąlygos, reikalingi stacionaraus dydžio specialūs sandėliai. Pagrindinis Vakarų žvalgybų darbas – nustatyti, kokios valstybės turi tokias minas, kiek jų turi ir kur bei kaip minos saugomos. Visos mūsų kaimynės deklaruoja, kad tokių minų jos neturi. Tačiau slaptųjų tarnybų ekespertai puikiai žino, kad kai kurios Lietuvos kaimynės tik apsimeta neturinčios atominių minų.

Šiandien didėja galimybės išsiaiškinti, ką ir kaip veikia kitų valstybių kosminės žvalgybos centrai, galintys atlikti techninius – operatyvinius bei informacijos nuskaitymo klausimus tarp divizijų, brigadų, batalionų, kuopų ir kitokio dydžio dalinių.

Svarbi ir strateginė žvalgyba, kuri skirstoma į agentūrinę, kosminę, iš oro, nuo žemės ir iš jūros. Strateginės žvalgybos uždaviniai – surasti ir nustatyti jau veikiančius arba dar tik statomus naujus karinius objektus: stambius karinių apygardų arsenalus, kosminius raketinius poligonus, strateginių raketų paleidimo aikšteles, stambius karinius oro uostus (jų būklė), priešraketinius, prieškosminius ir priešlėktuvinius gynybos objektus, stambias lauko kariuomenės grupuotes, stambius antvandeninius laivus ir povandeninių laivų bazes, stambius valdymo ir ryšių centrus, antžeminius ir jūrinius kosminius kompleksus (FABSI), mokslinius tyrimų centrus, stambias karinės produkcijos gamyklas ir t.t.

Taigi darbo Lietuvos slaptosioms tarnyboms – užtektinai. Tačiau šiandien visą savo dėmesį Lietuvos teisėsauga ir jėgos struktūros, regis, sukoncentravo į neva vaikus skriaudžiusių Gatajevų ar Rusijoje susisprogdinti neva ketinusios Eglės Kusaitės persekiojimus. Na dar persekiojamas, tiksliau tariant, stambia finansine bauda už “kažkokių statistinių skaitytojų manymus” nubaustas žurnalistas Gintaras Visockas, analizuojantis teisėsaugos ir slaptųjų tarnybų tamsiąsias veiklos puses. Ar šitaip elgdamasi Lietuva nepražiopsos tikrų bėdų – mini atominių bombų?

Nuotraukoje: atominės bombos sprogimas.

2011.06.20


Prisijunkite prie diskusijos