Raulis Valenbergas (1910 – 194?) -švedų diplomatas, kuriam priskiriamas apie 20 000 Vengrijos žydų išgelbėjimas per antrąjį pasaulinį karą iš hitlerininkų okupuotos teritorijos. Raulis Valenbergas taip pat dirbo Amerikos Strateginių tarnybų valdybai.
R.Valenbergas kilęs iš garsios Švedijoje šeimos ir įgijo puikų išsilavinimą (be viso kito, jis studijavo architektūrą Mičigano universitete). 1944 metų liepą R.Valenbergas išvyko į Vengriją kaip Tarptautinio Raudojo Kryžiaus atstovas žydų, kuriuos naciai siuntė į Aušvico mirties lagerį, gelbėjimo misijai.
Kadangi priklausė Švedijos diplomatinei misijai Budapešte, jis neatidėliodamas pradėjo veikti, išvaduodamas žydus iš kur tik įmanoma (iš getų, o kartais tiesiog pakeliui į lagerį), aprūpindamas juos patikimais dokumentais ir nuomodamas jiems butus. Tokiu būdu jis apgyvendino kelis tūkstančius žmonių.
Kartą, kai vokiečiai pabandė įsikišti, R.Valenbergas išėjo jų pasitikti ir šūktelėjo: „Čia Švedijos teritorija. Jeigu jūs norite juos paimti, jums pirmiausia teks nušauti mane!“ Per „Švedijos teritoriją“ praėjo apie 20 000 žydų. Dar 70 000 jis išgelbėjo gyvybę lageriuose ir getuose, neleidęs vokiečiams jų sunaikinti.
R.Valenbergui jo humanitarinėje veikloje padėjo Amerikos karinė pabėgėlių reikalų tarnyba, bet jis taip pat bendradarbiavo ir su Amerikos karine žvalgyba. Kalbama, kad pats JAV prezidentas Ruzveltas labai vertino R.Valenbergo humanitarinę ir žvalgybinę misijas.
Kalbos, kad jis dirbo žvalgybai, pasklido netrukus po to, kai jis dingo. Dokumentai, kuriuos tik neseniai išslaptino CŽV, tai patvirtina. Juos tyrinėjęs istorikas Kevinas Rafneris priėjo logišką išvadą, kad Raulis Valenbergas teikė paslaugas Amerikos žvalgybai.
Į Švedijos diplomatinę misiją Budapešte R.Valenbergas buvo įtrauktas Vašingtono prašymu. “U.S. News World Report” pažymi, kad tada JAV darė spaudimą neutraliai Švedijai, siekdama nutraukti Švedijos geležies rūdos tiekimą Vokietijai.
1945 metų sausio 16 dieną po žiaurių kovų sovietų kariuomenė išvadavo R.Valenbergo „Švedijos teritoriją“. Bet rusai nepatikėjo švedų diplomato humanitarine misija, nusprendę, kad R.Valenbergas yra Amerikos šnipas (iš kur jie gavo tokią informaciją, belieka tik spėlioti), ir atsisakė jam padėti. Sausio 17 dieną rusų karininkas nuvežė jį į sovietų komendantūrą Debrecene, maždaug už 200 kilometrų į rytus nuo Budapešto. Iš ten R.Valenbergas nebegrįžo, ir pasklido kalbos, kad jis suimtas.
Po karo pradėta jo aktyviai ieškoti. Gauta pranešimų, kad jį matė įvairiuose sovietų kalėjimuose. 1957 metas oficialioji Maskva pranešė, kad R.Valenbergas mirė 1947 metų liepos 17 dieną Lubiankos vidaus kalėjime nuo „širdies priepuolio“. Tačiau atsirado žmonių, paliudijusių, kad jį matė gyvą vėliau, konkrečiai, Vladimiro kalėjime. Tarp tų, kas buvo jį sutikęs, buvo keletas vokiečių karo belaisvių, kuriems sovietų valdžia vėliau leido grįžti į tėvynę.
Rusai pripažino R.Valenbergo areštą ir įkalinimą „tragiška klaida“. 1989 metų spalį sovietų valdžia perdavė švedų diplomato artimiesiems jo asmeninius daiktus – pasą, pinigus, kalendorių, leidimą turėti ginklą, – bet jokių asmeninių dokumentų.
1996 metais Amerikos Pašto tarnyba pranešė, kad R.Valenbergo garbei bus išleistas pašto ženklas ir kad švedų diplomato portreto apačioje bus užrašytas vienintelis žodis: humanistas. Po Natano Heilo R.Valenbergas bus antras žvalgas, kuriam Amerikoje suteikiama tokia garbė.
Nuotraukoje: švedų diplomatas Raulis Valenbergas.
2013.03.03
