Masinio žvalgybos duomenų rinkimo sistemomis prekiaujama … masiškai


Print

Privačios firmos laisvai prekiauja pasaulinėje rinkoje šnipinėjimo įrenginiais bei technologijomis masiniam žvalgybinių duomenų rinkimui.

Dėl to pirkėjai iš Azijos, Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių gali turėti tokių pat galimybių kaip ir Didžiosios Britanijos vyriausybinio ryšio centras ar Amerikos nacionalinio saugumo agentūra. Tokias išvadas daro The Guardian, remdamasis duomenimis, pasirodžiusiais Britanijos nekomercinės organizacijos Privacy International portale.

Per ketverius metus Privacy International bendradarbiai, apsimesdami potencialiais pirkėjais, apsilankė uždarose prekybos parodose Dubajuje, Čekijoje, Brazilijoje, JAV, Malaizijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje ir surinko iš viso 1203 brošiūras su pasiūlymais iš 338 Britanijos, Izraelio, Vokietijos, Prancūzijos ir Amerikos firmų, siūlančių pirkėjams 97 įvairias technologijas.

Be viso kito, šiose parodose buvo galima nusipirkti rankinių biometrinių kamerų, galinčių realaus laiko režime palyginti atvaizdą su duomenų bazėmis, įrenginį „masiniam pasyviam monitoringui“, leidžiantį vykdyti iki 1 mlrd. perėmimų per parą, kompleksus mobiliųjų telefonų buvimo vietai nustatyti su paklaida iki 1 mylios, „šnipinėjimo furgonus“ su miniatiūrinėmis kameromis ir mikrofonais, „paslėptais užpakalinio vaizdo veidrodžiuose, žibintuose ir net gamintojo logotipe“.

Slapto stebėjimo įrenginius (taip pat su objekto sekimo sistema ir galingu signalu) gamintojai pasiruošę įmontuoti kur tik nori: į staltiesėlių dėžutę, vaikų automobilinę kėdutę, raktų futliarą, gazuoto vandens skardinę ar plytgalį. 

Straipsnio autorių dėmesį ypač patraukė kompanijos Advanced Middle East Systems (AMES) pagamintas įrenginys, pavadintas Cerebro. Tai sistemos Tempora, kurią Vyriausybinio ryšio centras naudojo tam, kad pasijungtų prie optinio pluošto kabelių ir rinktų duomenis apie eismą tinkle,analogas. Cerebro suteikia galimybę „sekti ir analizuoti realaus laiko režime komunikacijas… įskaitant SMS (tekstinius pranešimus) GSM (mobilaus telefono skambučius), bilingo duomenis, elektroninį paštą, pokalbius, pašto web-serverius, paskyras ir socialinius tinklus… Bendradarbiauti su tiekėjais nereikia“, – sakoma reklaminiame prospekte. Kontaktuoti su spauda kompanija AMES atsisakė.

Kaip pažymi The Guardian, „prekyba tokiais prietaisais neprieštarauja įstatymams. Kompanija tvirtina, kad naujos technologijos turi padėti valdžiai kovoti su terorizmu ir nusikalstamumu“. Tuo tarpu teisėsaugos organizacijos būgštauja, kad „nesąžiningi režimai gali jas panaudoti kaip instrumentą disidentams ir kritikams šnipinėti“. Beje, tokioje veikloje buvo pastebėtas velionis Libijos lyderis Muamaras Kadafis, sakoma straipsnyje.

Tiekėjams Britanijoje Privacy International siūlo įvesti apribojimus, panašius į tuos, kokie galioja ginklų gamintojams. Britanijos Verslo, inovacijų ir profesinio mokymo ministerijos spaudos sekretorius, kurio kompetencijai priklauso eksporto licencijavimas, sakė, kad „vyriausybė sutinka su nuomone, jog būtina išplėsti reguliavimą“, ir pažangos sprendžiant šią problemą galima tikėtis jau gruodžio pradžioje.

Šaltinis: The Guardian

2013.11.23


Prisijunkite prie diskusijos