Seime ir aplink jį kai kas skuba spėriai keisti asmenvardžių rašybą dokumentuose. Jau daug rašyta, kad niekas nepateikia nei teisinių, nei lingvistinių argumentų, kodėl būtina šitai daryti. Tiesiog reikia, kažkas to nori, kažkam nepatogu – tokia motyvacija neįtikinanti ir skysta.
Dar įdomiau pasakoma, kad jei kalbininkai nesusitaria, tai sprendimą turi priimti politikai. Konstitucinis Teismas tiksliai konstatuoja, kad „pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės (t.y. pakeitimai)… būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos sistemai“.
Gaila, kad nelabai kam rūpi šitie dalykai. Net tada, kai Seime ketinama keisti mokestinius ar darbo santykius apibrėžiančius įstatymus, reikalaujama duomenų, faktų, poveikio visai sistemai ir darbo rinkai analizės.
Asmenvardžių atveju pasitenkinama vienu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos abstrakčiu teiginiu: „Jei kalboje autentiškos rašybos asmenvardžių kiekybiškai nėra daug, jie nedaro akivaizdesnio poveikio bendrinei kalbai, jos savitumui ir normų stabilumui“. Viskas, tik tiek ir tik taip. Ir įstatymų leidėjai turi patikėti? Jei šiandien nėra daug, kaip bus rytoj, jei migracijos procesai intensyvėja.
Šiame kontekste įdomiau kita. Pagrečiui Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas teikia Civilinio kodekso 3.282 straipsnio pakeitimą: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuviškais rašmenimis. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.“ (paryškinti žodžiai yra Seimo narių siūlomas pakeitimas).
Galiojanti Civilinio kodekso norma dabar yra tokia: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles“.
Paradoksalu yra tai, kad I.Šiaulienė ir G.Kirkilas teikia falsifikuotą Civilinio kodekso normą, nes vietoj „įrašomi lietuvių kalba“ vartoja sąvoką „lietuviškais rašmenimis“. Neaiškinsiu skirtybių ir galimų pasekmių. Čia svarbiau kitkas. Ši norma galioja nuo 2000 metų.
Tokios klaidos, neatitikimo nepastebėjo nei Seimo teisininkai, nei Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjai, nei komiteto nariai. Gali susidaryti įspūdis, kad tyčia, sąmoningai ir piktybiškai užmerkiamos akis, kad tik kaip nors atidarius platesnius vartus galimiems lietuvių kalbos vartosenos apribojimams. Kita vertus, tai skandalinga. O kas atsakingas? Kas už tai atsakys?
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Seimo narys Valentinas Stundys.
2015.06.11; 14:29
