Jam pasisekė. Ir ne vieną kartą. Jis išdavė dešimtis (kiti sako – šimtus) britų šnipų, ilgą laiką žaidė dvigubą žaidimą, buvo nuteistas 42-ejis metus kalėti, pabėgo iš kalėjimo, atsidūrė Maskvoje, antrą kartą vedė, sulaukė savo aštuoniasdešimtmečio, apie jį rašyta laikraščiuose, su juo kalbėta televizijos laidose.
Omenyje turime buvusį įtakingą Didžiosios Britanijos MI 6 darbuotoją Džordžą Bleiką, slaptai tarnavusį KGB. Tai vienas vertingiausių kada nors sovietų žvalgybos užverbuotų šnipų. Tikroji jo pavardė – Džordžas Benas. Jis – olandės liuteronės ir Egipto žydo sūnus, gimęs 1922 m.
Žvalgybininko karjerą Bleikas pradėjo Antrojo pasaulinio karo metais, kur tarnavo Karališkajame KJL, buvo jaunesnysis leitenantas; darbavosi MI 6 Olandijos skyriuje. Po karo Hamburge verbavo vokiečių karininkus į MI 6 agentūriniam darbui Rytų Vokietijoje. 1948 m. jis jau Seule (Pietų Korėja), vadovauja MI 6 biurui. Prasidėjus Korėjos karui, Bleikas pateko į nelaisvę ir paprašė susitikimo su sovietų pasiuntinybės Phenjane (Šiaurės Korėja) darbuotoju. Taip jis tapo išdaviku. Kaip rašo savo knygoje “Kito pasirinkimo nėra” (“No Other Choice”, 1990), tai padarė tik ideologiniais sumetimais. 1953-aisiais metais jis buvo paleistas į laisvę ir Sovietų Sąjungos – Kinijos pasienyje susitiko su sovietų žvalgybininku, kuris vėliau vadovavo jo veiklai Londone.
Grįžęs į Didžiąją Britaniją jis, kaip britų žvalgas, gavo paskyrimą į MI 6 Sekciją “Y”, atsakingą už sovietų objektų ir piliečių Austrijoje pasiklausymą, taip pat už pasiklausymo mikrofonų įrengimą sovietų užimamuose pastatuose Anglijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Kaip pats Bleikas prisipažino, 1953 m. rusams jis perdavė pirmą savo informaciją: išvardijo itin slaptas MI 6 technines operacijas, nukreiptas prieš SSRS, tiksliai nurodydamas, kur jos bus vykdomos, kokį turės tikslą. Ta informacija susidėjo iš dviejų grupių: telefoniniai pasikalbėjimai ir mikrofonų įrengimai. Viena stambiausių Vakarų specialiųjų operacijų, sužlugdyta Bleiko pastangomis – Berlyno tunelio istorija. Apie šį tunelį rusai sužinojo iš anksto, kai jis buvo dar tik planuojamas.
Kaip anglų žvalgybininkas Bleikas dirbo Anglijoje, Vakarų Vokietijoje, Libane, o iš tiesų visur jis veikė kaip KGB darbuotojas. Dvigubas Bleiko žaidimas baigėsi 1961 m., kai į Vakarus perbėgo lenkų žvalgybos papulkininkis M.Golenevskis, CŽV darbuotojams papasakojęs, kad britų MI 6 veikia sovietų šnipas. Neilgai trukus tapo žinoma ir to šnipo asmenybė: Džordžas Bleikas. Nuteistas jis buvo 42 metus kalėti (“po metus už kiekvieną išduotą agentą”). Teisme Bleikas prisipažino išdavęs rusams 42-dvejis Sovietų Sąjungoje veikusius britų agentus. Vėliau jis tvirtino, kad sovietų žvalgybai jis perdavė informacijos apie 400 agentų, bet nė vienas iš jų nebuvo nubaustas mirtimi. Tuo sunku patikėti. Anglijoje Bleiko amžininkai mano kitaip: KGB, remdamasis jo perduota informacija likvidavo 40-imt slaptų agentų. Tokia versija panašesnė į tiesą.
O štai Bleikas tikrai nebuvo reikiamai nubaustas: 1966 m. iš kalėjimo jis pabėgo. Be abejo, ne be KGB pagalbos, nors pats jis tvirtino, kad jam pabėgti padėjo Airijos respublikonų armijos (ARA) narys Š.Burkas, jį gydęs gydytojas, keli kaliniai. Taip, bet šį pabėgimą organizavo ir finansavo KGB, tuo beveik niekas neabejoja.
“Metai, kuriuos aš praleidau Rusijoje, – laimingiausi metai mano gyvenime, tarp rusų aš jaučiuosi kaip namie”, – sakė aštuoniasdešimtmetis Bleikas. Anglijoje jis paliko tris vaikus, išsiskyrė su žmona; Maskvoje vedė antrą kartą, susilaukė sūnaus. Jis rėmė V.Putiną, gailėjosi, kad komunistinis režimas žlugo. “Bleikas – tai pavyzdys visiems kelių kartų žvalgybininkams”, – sakė generolas leitenantas Leonidas Ščebaršinas, buvęs Sovietų Sąjungos užsienio žvalgybos vadovas.
Keistas generolo požiūris. Taip ir norisi paklausti; o kodėl, pavyzdžiui, ne O.Gordijevskis, ne V.Rezunas (Suvorovas), gerokai pakoregavęs požiūrį į Sovietų Sąjungos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare, kitu žvilgsniu pažvelgęs į ikikarinę Stalino imperiją? Su kuo sutapsi, tuo pats tapsi, sako žmonių išmintis. Bleikas kenkė, šiaip ar taip, demokratiškesniam pasauliui, negu tas, kuriam jis tarnavo “iš idėjos” ir kuris, vis dėlo, subyrėjo. Subyrėjo ne be O.Gordijevskio, V.Suvorovo ir kitų “išdavikų” pastangų.
Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos MI 6 būstinė.
Parengta pagal Vakarų spaudos pranešimus.
2011.04.22
