Iškilmingo minėjimo kalbose – dėmesys Ukrainai


Eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ Gedimino prospektu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Minint 32-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, penktadienį Seimo Kovo 11-osios Akto salėje daug dėmesio skirta ir nepateisinamai Rusijos agresijai prieš Ukrainą.
 
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, šiųmetė Nepriklausomybės atkūrimo diena yra visiškai kitokia nei ankstesnės ir tai verčia jautriau įvertinti mūsų šalies valstybingumo kelią, patį valstybingumą.
 
„Vis dar gyvename pandemijos sąlygomis, nors su šiuo iššūkiu iš esmės susitvarkėme. Užgriuvo dar vienas išbandymas, palietęs ir mus, tačiau tiesiogiai, itin tragiškai ir skausmingai – mūsų brolius ir seseris ukrainiečius. Karas!“, − kalbėjo parlamento vadovė.
Kviesdama pagerbti Ukrainos žmones, kritusius kovoje už laisvę, tylos minute Seimo pirmininkė pabrėžė, kad šiandien mes visi esame ukrainiečiai, nes visų mūsų gyslomis teka laisvės kraujas.
 
„Per visą savo istoriją Lietuva nebuvo tokia saugi, tiek integruota į Vakarų civilizaciją. Tai didžiulė vertybė, kurios tikroji reikšmė dar labiau išryškėja dabar agresijos Ukrainoje akivaizdoje. Būtent todėl jaučiamės visokeriopai įsipareigoję tiems, kuriems dėl įvairių priežasčių pasisekė mažiau nei mums“, − sakė V. Čmilytės-Nielsen.
 
Istorikas dr. Norbertas Černiauskas savo kalboje pabrėžė, kad istorinės sukaktys turi daug kilnesnį ir svarbesnį tikslą – tiesos paiešką, dabarties apmąstymą, kalbėjimą apie ateities perspektyvas ir nuolatinį budėjimą prie to kas atstatyta ir iškovota.
 
„Neslėpkime, pastaruoju metu būta bandymų pasitelkti paskirus istorinius vaizdinius ar žodyną siaurai politinei retorikai. Šventinės Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, matyt jau ir Kovo 11-oji, euroatlantinė integracija, valstybiniai ar tautiniai simboliai, partizanų karas ir net sunkios Holokausto patirtys buvo ne kartą nekorektiškai pritemptos prie populistinių siekinių“, − tvirtino 2018 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas.
Eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ Gedimino prospektu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotrauka
 
Pasak N. Černiausko, per paskutinius ir visiems nelengvus metus dangstantis tariamu praeities dvasingumu, ženklais ir tuo pačiu neigiant mokslo pasiekimus mėginta klibinti visuomenės sąmoningumą, taisyti susigalvotas istorines klaidas, prisidengiant patriotiniu žodynu kurstyti nepakantumą tam, kas iš esmės pasiekta per visą Kovo 11-osios epochą.
 
 „Prie ko gali privesti tokie maži pseudoistoriniai vėjai, pavirtę milžiniškais dezinformacijos uraganais budrumą praradusioje visuomenėje galėjome įsitikinti pačiu baisiausiu būdu, kai prieš dvi savaites vienas valdovas, paskaitęs „istorinę“ paskaitėlę, įsakė savo kariaunoms žudyti kaimyninės šalies gyventojus“, − akcentavo istorikas.
 
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininkas prof. dr. Zenonas Butkus tvirtino, kad kraujais plūstantys ukrainiečiai šiandien žūva ir už tai, jog ir Kovo 11-oji liktų nepajudinama, nepajudinama amžiams. „Neatsitiktinai šį vakarą per dar gyvos Ukrainos televiziją bus rodomas filmas apie prof. Vytautą Landsbergį – Kovo 11-osios architektą“, − kalbėjo Z. Butkus.
 
Komisijos vadovo nuomone, šiandien nuolat kamuojant klausimui, kaip veiksmingiau padėti ukrainiečiams, akys galėtų kryptį ir į mokslą. „Būtent mokslas turėtų nubrėžti tuos principus, kurių reiktų laikytis, taip pat paaiškinti, kodėl apskritai taip galėjo atsitikti“, − teigė Z. Butkus.
 
Minėjime, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, kalbėjo ir iš  Donecko kilusi Ana Gladkaja.
 
Pasak jos, dabar daugelis Ukrainos miestų  susiduria su humanitarine katastrofa – Kyjivas, Charkivas, Buča, Mariupolis.
 
„Ten naikinami miestai, jie nutrinami nuo žemės paviršiaus, apšaudoma raketomis, griaunami namai, vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės, žūsta tūkstančiai taikių gyventojų, žūsta vaikai. Užgrobėjai neleidžia sudaryti žaliųjų koridorių. Sušaudo taikius žmones automobiliuose. Planingai naikinama tauta, bet mūsų karių, teritorinės gynybos dėka, padedant paprastiems gyventojams mes kovojame, mes priešinamės“,- sakė A. Gladkaja.
 
Minint Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, viešnia iš Ukrainos pastebėjo, kad Lietuva kaip niekas kitas žino, kaip sunku pasiekti ir apginti savo laisvę.
 
Ji padėkojo Lietuvai už paramą ir solidarumą. „Lietuvos Vyriausybės dėka ir padedant draugams iš Lietuvos mano šeima šiandien yra čia. Per aštuonerius metus mes pagaliau kvėpuojame taikiu oru, bet taika šiandien labai trapi. Virš visos Europos pakibo didžiulė grėsmė ir tik visi kartu susivieniję, susitelkę mes galime nugalėti šią agresoriaus šalį. Mūsų laisvė – tai jūsų laisvė. Šlovė Ukrainai, šlovė Lietuvai, šlovė didvyriams!“,- sakė A. Gladkaja.
 
Iškilmingame minėjime taip pat  kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė Zita Šličytė, apdovanojimo atminimo ženklu „Žinia“ komisijos pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas, Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas Marijušas Antonovičius.
 
Minėjimas, skirtas Nepriklausomybės atkūrimo dienai, ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija Kovo 11-osios Akto salėje Seime. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyko trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija.
 
Iškart po jos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras žygiavo Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės iki Katedros aikštės.
 
Vėliau vyko eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ Gedimino prospektu su Lietuvos ir Ukrainos vėliavų juostomis.
Nepriklausomybės aikštėje prisiekė naujieji Lietuvos šaulių sąjungos nariai.
 
Iki 16 val. lankytojai kviečiami į atvirų durų valandas Seimo lankytojų centre. Ten vilniečiai ir sostinės svečiai galės pamatyti dokumentinę vaizdo medžiagą, aplankyti temines parodas ir ekspozicijas, dalyvauti žinių viktorinose.
 
Šiemet Lietuva 32 kartą švenčia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.03.12; 07:24
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.