Išleidžiamas svarbus pašto ženklų blokas

Penktadienį Lietuvos paštas išleidžia menininkės Romos Auškalnytės kurtą pašto ženklų bloką „Šimtmečių įvykiai“, skirtą svarbiausiems Lietuvos šimtmečio įvykiams paminėti.

 

Pašto bloke – keturi pašto ženklai po 0,60 euro, tiražas – 6,5 tūkst. vnt. Su pašto bloku išleidžiamas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu penktadienį vyks Vilniaus pašte, Totorių g. 8.

 

Pašto ženklų bloke – prieš šimtą metų įvykę įvykiai: Lietuvos Konstitucijos išleidimas, Lietuvos žemės reforma, pirmosios krepšinio varžybos ir oficialios Lietuvos valiutos – lito – įvedimas.

 

 

Prieš 100 m., rugpjūčio 1-ąją, Steigiamajame Seime sukurta specialioji komisija parengė bei išleido svarbiausią šalies įstatymą – Lietuvos Respublikos Konstituciją. Joje pirmą kartą buvo skelbiama, kad Lietuva yra laisva demokratinė respublika, jos valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas. Įtvirtinti ir pagrindiniai Lietuvos simboliai – trispalvė vėliava ir Vytis. Lietuvių kalba Konstitucijoje tapo valstybine šalies kalba. Įstatyme įvardijama, kad Lietuvos Respublikos piliečiai negali būti diskriminuojami dėl savo kilmės, tikėjimo ar tautybės.

 

Iškart po Konstitucijos išleidimo Steigiamasis Seimas ėmėsi ir „Piniginio vieneto įstatymo“. Svarstant naujo lietuviško pinigo pavadinimą, buvo teikiama galybė pasiūlymų, kaip Lietuva turėtų pavadinti savo būsimus pinigus. Daugiausia palaikymo sulaukė du pavadinimai: muštukas ir litas. Visgi, po įvairių svarstymų ir argumentų, nugalėjo litas. Pašto ženkle pavaizduotas Vladas Jurgutis buvo pirmasis Lietuvos banko valdytojas, daug prisidėjęs prie lito įvedimo, todėl jis ir prisimenamas kaip lito „tėvas“.

 

 

1922 m. įvykusi Lietuvos žemės reforma laikoma dideliu žingsniu valstybingumo link. Reforma įvardijama kaip viena svarbiausių tarpukariu įvykusių reformų. Jos iniciatorius Mykolas Krupavičius ir vaizduojamas išleidžiamame pašto ženkle. Įstatymo pagrindinis tikslas – žemę, kuri priklauso dvarams, išdalinti bežemiams ir mažažemiams valstiečiams. Įstatymu taip pat numatyta nusavinti ir išdalinti kitų šalių kariuomenėse tarnavusių ar prieš Lietuvos nepriklausomybę veikusių savininkų valdas.

 

 

Tais pačiais metais Kaune įvyko ir dar vienas svarbus istorinis įvykis – pirmosios šalyje oficialios moterų ir vyrų krepšinio varžybos. Moterys buvo pirmos sumaniusios surengti krepšinio pirmenybes Lietuvoje. Kiek vėliau paskelbta ir apie vyrų krepšinio rungtynes, kuriose varžėsi Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) ir Kauno rinktinės komandos. Rungtynės buvo užbaigtos rezultatu 8:6, laimėtojų komanda – LFLS.