Įstatymo projektas: grįžtantieji turi teisę į paramą apsirūpinant būstu


Print

Valstybinę grįžimo į Lietuvą politiką, grįžtančiųjų teises ir jų apsaugą siūloma reglamentuoti Grįžimo įstatymo projekte, kurį Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Migracijos komisijos narys Kęstutis Masiulis.

Seimo narys Kestutis Masiulis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pagal projektą, grįžtantis asmuo – lietuvių kilmės asmuo ir su Lietuva istoriškai susijęs asmuo.

Įstatymo projekte nurodoma, kad „lietuvių kilmės asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis ir asmuo, išsaugojęs teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, su savo šeimos nariais grįžtantis ar grįžęs po 1990 m. kovo 11 d. nuolat gyventi į Lietuvą, su Lietuva istoriškai susijęs asmuo – ne lietuvių kilmės asmuo, turintis istorinių ryšių su Lietuvos Respublika, užsiimantis lituanistine veikla, nusipelnęs Lietuvos Respublikai, atstovaujantis ar ginantis Lietuvos interesus asmuo su savo šeimos nariais“.

K. Masiulis siūlo įteisinti, kad grįžtantieji asmenys turi teisę į Lietuvos finansinę ir kitokią paramą persikėlimui, įsikūrimui, socialinei integracijai, apsirūpinimo darbu problemoms spręsti, organizuojant profesinės kvalifikacijos arba perkvalifikavimo kursus, organizuojant valstybinės (lietuvių) kalbos mokymą bei apsirūpinant būstu.

Grįžę į Lietuvą nuolat gyventi asmenys bei jų šeimų nariai už valstybės biudžeto lėšas būtų mokomi lietuvių kalbos. Valstybės parama, pagal siūlomą projektą, taip pat teikiama asmenims, atvežusiems mokyklinio amžiaus vaikus mokytis Lietuvos mokyklose ar terminuotuose kursuose.

Jeigu Seimas pritartų, grįžtantys asmenys, persikėlę nuolat gyventi į Lietuvą, turėtų teisę naudotis socialinėmis garantijomis, numatytomis Lietuvos įstatymuose.

Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad valstybė turi teisę atsisakyti suteikti grįžtančiojo statusą, neteikti paramos ar atšaukti jau skirtą paramą, jeigu yra žinoma, kad grįžtančiojo statuso siekiantis ar jau tokį statusą gavęs asmuo veikia prieš Lietuvos Respublikos interesus, vykdo nusikalstamą veiką, paramą naudoja netinkamai ar yra lojalus kitai šaliai.

Grįžimo politikos priemonės būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto, verslo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų lėšų.

Valstybės grįžimo politikos programą siūloma sudaryti ne mažiau kaip trejiems metams.

K. Masiulis siūlo įteisinti, kad Lietuvos Vyriausybė Valstybės grįžimo politikos programą teikia svarstyti ir tvirtinti Seimui kartu su atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

Siūloma, kad Grįžimo įstatymas įsigaliotų nuo 2018 m. liepos 1 d.

Įstatymo projektą įregistravęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys K. Masiulis sako, kad nuo 1990 m. Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 iki 2,8 mln., tačiau lietuvių kilmės asmenų pasaulyje gali gyventi apie 4,5 mln.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.25; 04:00