Japonijos vyskupai atsiprašė už palaimintojo Petro To Roto mirtį

Po­pie­žiaus Be­ne­dik­to XVI ypa­tin­gas pa­siun­ti­nys į palaimintojo Pet­ro To Ro­to gi­mi­mo šim­tų­jų me­ti­nių iš­kil­mę Pa­pua Nau­jo­joje Gvi­nė­jo­je pa­kvie­tė ti­kin­čiuo­sius gerb­ti šei­mos ir ka­ta­li­kiš­kos san­tuo­kos ver­ty­bes, bū­ti vi­suo­met iš­ti­ki­mus Evan­ge­li­jai.

Kar­di­no­las Džo­zefas Ze­nas va­do­va­vo ju­bi­lie­jaus iš­kil­mių šv. Mi­šioms pal. P. To Roto, ka­ta­li­kų ka­te­che­to ir kan­ki­nio, tė­viš­kė­je, Ra­ku­nai kai­me.

Su po­pie­žiaus ypa­tin­guo­ju pa­siun­ti­niu kar­di­no­lu J. Ze­nu kon­ce­leb­ra­vo apaš­ta­liš­ka­sis nun­ci­jus Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvi­nė­jo­je ar­ki­vys­ku­pas San­to Gan­ge­mi, Ra­bau­lo ar­ki­vys­ku­pas Fran­ces­co Pan­fi­lo, ki­ti kraš­to ga­ny­to­jai ir apie ke­tu­rias­de­šimt ku­ni­gų, da­ly­vau­jant val­džios at­sto­vams ir ke­liems tūks­tan­čiams ti­kin­čių­jų.

Kar­di­no­las J. Ze­nas kvie­tė vi­suo­met bū­ti iš­ti­ki­mus Baž­ny­čios mo­ky­mui pal. P. To Ro­to pa­vyz­džiu, pri­mi­nė Pa­pua Nau­jo­sios Gvi­nė­jos evan­ge­li­za­vi­mo svar­biau­sius eta­pus. Pir­mie­ji Švč. Jė­zaus Šir­dies kon­gre­ga­ci­jos mi­sio­nie­riai iš­si­lai­pi­no Ma­tu­pi­to sa­lo­je prieš 130 me­tų, o 1912 me­tais (be­je, tais pa­čiais me­tais gi­mė pa­lai­min­ta­sis P. To Rotas) Ma­ri­jos Ne­kal­to­jo Pra­si­dė­ji­mo duk­te­rų kon­gre­ga­ci­jos vie­nuo­lės įkū­rė sa­vo ben­druo­me­nę Ra­bau­le.

Prieš šv. Mi­šių pa­bai­gą Ra­bau­lo ga­ny­to­jas per­skai­tė Ja­po­ni­jos vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos pir­mi­nin­ko laiš­ką, ku­ria­me Ja­po­ni­jos Baž­ny­čios var­du at­si­pra­šy­ta už kan­ki­nio P. To Ro­to mir­tį. „Kal­tė dėl pal. Pet­ro To Roto mir­ties krin­ta ant mū­sų“, – pa­reiš­kė laiš­ke Ja­po­ni­jos vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos pir­mi­nin­kas. „Ja­po­ni­ja yra pa­da­riu­si bai­sių da­ly­kų per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą. Vie­nas iš di­džiau­sių nu­si­kal­ti­mų bu­vo bran­gio­sios gy­vy­bės do­va­nos at­ėmi­mas iš P. To Roto. Ne­ga­li­ma tei­sin­tis skir­tin­gos ide­o­lo­gi­jos ar­ba re­li­gi­jos pa­grin­du. Bū­tent to­dėl Ja­po­ni­jos Baž­ny­čia šian­dien at­si­pra­šo“, – ra­šė laiš­ke Ja­po­ni­jos vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos pir­mi­nin­kas, Osa­kos ar­ki­vys­ku­pas Leo Jun Ike­na­ga.

Laiš­kas bu­vo per­skai­ty­tas pal. P. To Roto gi­mi­mo šimt­me­čio ju­bi­lie­jaus ce­re­mo­ni­jo­je Ra­ku­nai šven­to­vė­je, Pa­pua Nau­jo­sios Gvi­nė­jos Ry­tų Nau­jo­sios Bri­ta­ni­jos pro­vin­ci­jo­je, iš ku­rios pa­lai­min­ta­sis ki­lęs, ku­rio­je il­si­si jo že­miš­ki pa­lai­kai. Iš­kil­mė įvy­ko lie­pos 7 die­ną.

Nuo­šir­du­mas, su ku­riuo bu­vo iš­sa­ky­tas at­si­pra­šy­mas, gi­liai su­jau­di­no Pa­pua Nau­jo­sios Gvi­nė­jos ti­kin­čiuo­sius. Iš­klau­sę Ja­po­ni­jos ar­ki­vys­ku­po laiš­ką, jie la­bai il­gai plo­jo. Ar­ki­vys­ku­pas L. J. Ike­na­ga dar pra­šė at­leis­ti už „bar­ba­riš­kus Ja­po­ni­jos oku­pa­ci­nių pa­jė­gų veiks­mus Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvi­nė­jo­je“.

P. To Rotas bu­vo nu­žu­dy­tas ja­po­nų kon­cen­tra­ci­jos la­ge­ry­je su­lei­džiant nu­odų pre­pa­ra­tą ne­ži­no­mą 1945 me­tų die­ną. Jį pa­lai­min­tuo­ju pa­skel­bė po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II 1995 m. sau­sio 17 d. Pa­pua Nau­jo­sios Gvi­nė­jos sos­ti­nė­je Port Mors­by­je. P. To Rotas yra pir­mas Oke­a­ni­jos že­my­no čia­bu­vis, iš­kel­tas į Al­to­rių gar­bę.

„Pal. Pet­ro To Roto gi­mi­mo šim­tų­jų me­ti­nių pro­ga no­riu per­duo­ti at­si­pra­šy­mo ži­nią jums vi­siems Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvi­nė­jo­je iš Ja­po­ni­jos, ku­ri yra at­sa­kin­ga už jo mir­tį“, – šiais žo­džiais pra­de­da­mas laiš­kas, ku­ria­me Ja­po­ni­jos epis­ko­pa­to va­do­vas ga­na iš­sa­miai ap­žvel­gė pal. P. to Roto gy­ve­ni­mą ir kan­ki­nys­tę.

Oke­a­ni­ja ap­ima di­džiu­lius plo­tus. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čiai su­dė­tin­ga ten skelb­ti Evan­ge­li­ją. Kai P. To Rotas bu­vo jau­nas, ten ne­bu­vo daug mi­sio­nie­rių. Jis mo­kė­si bū­ti ka­te­che­tu, bu­vo pa­vyz­din­gas mo­ki­nys, la­bai ger­bė Sak­ra­men­tu, bu­vo pa­mal­dus ir darbš­tus ti­kin­ty­sis. Ta­pęs kva­li­fi­kuo­tu ka­te­che­tu, jis at­si­dė­jo šiam pa­šau­ki­mui. Po ku­rio lai­ko ve­dė jau­ną ka­ta­li­kę iš gre­ti­mo Pau­la Ia Var­pit kai­mo ir gy­ve­no pa­vyz­din­gą su­tuok­ti­nio ir šei­mos tė­vo gy­ve­ni­mą.

Per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą Ja­po­ni­jos ka­riai už­puo­lė Pa­pua Nau­ją­ją Gvi­nė­ją, įka­li­no ku­ni­gus, vie­nuo­lius ir vie­nuo­les, juos už­da­rė į kon­cen­tra­ci­jos la­ge­rį. Ka­dan­gi ne­be­bu­vo ku­ni­gų, Pet­ras, bū­da­mas ka­te­che­tas, ėmė rū­pin­tis sie­lo­va­da, krikš­ti­jo nau­ja­gi­mius, va­do­va­vo lai­do­tu­vėms, tar­pi­nin­kau­da­vo san­tuo­ko­se, ves­da­vo ben­drą mal­dą. Ja­po­nai ne­lei­do Baž­ny­čiai veik­ti, net grio­vė mal­dos na­mus. Jie taip pat drau­dė ka­ta­li­kiš­ką san­tuo­kos mo­de­lį, ver­tė kraš­to gy­ven­to­jus grįž­ti prie po­li­ga­mi­jos.

P. To Rotas tam pa­si­prie­ši­no, liu­di­jo, jog san­tuo­kos tik­ro­ji pras­mė yra bū­ti Die­vo su­jung­tiems, kad ji ga­li bū­ti įgy­ven­di­na­ma tik ta­da, kai su­si­tuo­ku­sios po­ros yra „kaip vie­nas“. Jis ne­su­ti­ko at­si­sa­ky­ti to­kio sa­vo po­žiū­rio ir bu­vo dėl to su­im­tas, įka­lin­tas, nu­kan­kin­tas ir nu­žu­dy­tas.

„Ja­po­ni­ja nei da­bar nė­ra, nei ta­da ne­bu­vo krikš­čio­niš­ka ša­lis. Ka­ta­li­kai ir pro­tes­tan­tai su­da­ro ma­žiau nei de­šim­tą­ją da­lį gy­ven­to­jų, to­dėl po­žiū­ris į hu­ma­niš­ku­mą ir žmo­gaus gy­vy­bę vi­siš­kai ski­ria­si nuo krikš­čio­niš­kų kraš­tų. Ja­po­nų ka­riams per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą krikš­čio­niš­kas po­žiū­ris į san­tuo­ką bu­vo vi­siš­kai sve­ti­mas. Ati­dė­jus į ša­lį ide­o­lo­gi­nius ir re­li­gi­nius skir­tu­mus, yra tie­sa, kad Ja­po­ni­ja hu­ma­ni­ta­ri­ne pras­me pa­da­rė daug nuos­to­lių ne vie­nam kraš­tui, taip pat ir Pa­pua Nau­ja­jai Gvi­nė­jai. Ja­po­ni­ja iš P. To Roto at­ėmė bran­gią gy­vy­bę be­ato­dai­riš­kai pa­si­tel­ku­si ne­žmo­niš­ką ga­lią“, – ra­šė laiš­ke Ja­po­ni­jos vys­ku­pų va­do­vas, pri­dur­da­mas, kad jis, kaip ka­ta­li­kas vys­ku­pas, jau­čia pa­rei­gą pal. P. To Roto gi­mi­mo ju­bi­lie­jaus in­ten­ci­ja au­ko­ti šv. Mi­šias.

Pa­gal „Va­ti­ka­no ra­di­ją“ ir laikraštį „XXI amžius”

Nuotraukoje: palaimintasis Pet­ras To Ro­tas.

2013.01.06