JAV ir Rusijos konfliktas dėl Edvardo Snoudeno – pagalys su dviem galais


„Boriso Kuznecovo kaip ieškomo žmogaus gyvenimas labai atviras. Jo adresas daugiabučiame name, iš kurio horizonte matyti Manhetenas, neįslaptintas. Jis reguliariai atnaujina asmeninę informaciją savo Facebook paskyroje ir dalijasi mintimis apie naujienas, taip pat ir apie savo paties baudžiamąją bylą“, – rašo Los Angeles Times.

 Tačiau B.Kuznecovas, Rusijos advokatas ir rūstus prezidento Vladimiro Putino kritikas, nesirūpina, kad jį suims. Tai todėl, kad jį, kaip ir buvusį NSA kontraktininką Edvardą Snoudeną, nuo persekiojimų gelbsti priešiškumas tarp jo tėvynės ir JAV, pažymi straipsnio autorė Tina Sasmen.

Be kiekvienos juos priėmusios šalies saugumo klausimų, pasak 69-rių metų amžiaus B.Kuznecovo, jis neturi nieko bendro su 30-mečiu E.Snoudenu. NSA informacijos nutekinimo organizatorių jis vadina išdaviku, kuris savanoriškai išviešino Amerikos paslaptis, sakoma straipsnyje.

Byla B.Kuznecovui buvo iškelta 2007 metais. Tada Rusijos prokuratūra apkaltino jį pagarsinus valstybės paslaptį, po to, kai jis nukopijavo įslaptintą dokumentą, kuris liudija, kad valstybė klausėsi jo ginamojo pokalbių, rašo Tina Sasmen.

„Balandžio pabaigoje Maskvos teismas išdavė tarptautinį orderį areštuoti B.Kuznecovą. Liepos mėnesį teismas už akių nusprendė jį suimti, kaip tik kai Rusijos ir Amerikos priešprieša dėl E.Snoudeno pasiekė viršūnę“, – pažymi leidinys.

„Tai visiškai nesusiję su šaltuoju karu“, – taip Žvalgybos ir kontržvalgybos problemų tyrimo centro Fols Čerče (Virginija) prezidentas Deividas Meidžeris apibūdino tai, kad besivaržančios valstybės priėmė bėglius iš priešingos šalies.

Beje, tarp tų, kas neseniai klausėsi D.Meidžerio kalbos Tarptautiniame šnipinėjimo muziejuje Vašingtone, buvo jo draugas Olegas Kaluginas, buvęs KGB šnipų tinklo kuratorius, gyvenantis JAV nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, pažymi laikraštis.

„O.Kaluginas, bendradarbiaujantis su Meidžeriu Kontržvalgybos centre, yra Šnipinėjimo muziejaus valdybos narys, dabar JAV pilietis“, – sakoma straipsnyje.

„Pasak jo, V.Putinas neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik priimt E.Snoudeną, kai amerikietis atvyko į Maskvos oro uostą, atsižvelgus į negatyvius padarinius šalyje, su kuriais jis susidurtų, jei jį palaikytų kapituliavusiu prieš Vašingtoną“, – praneša Tina Sasmen.

„Kai dėl E.Snoudeno, aš manau, kad Rusija pasielgė teisingai dėl neteisingų priežasčių“, – pareiškė Rusijos verslininkas ir buvęs bankininkas Aleksandras Konanychinas, pabėgęs į JAV 1992 metais, pasak jo, dėl to, kad jį persekiojo korumpuoti Rusijos valdininkai.

Pasak jo, Kremlius, galimas dalykas, tikisi panaudoti E.Snoudeną kaip kozirį derybose ateityje arba kad atkeršytų Amerikai už atvejus, panašius į tą bylą, perduoda straipsnio autorė.

Imigracijos valdininkai vos neišsiuntė Niujorke gyvenančio A.Konanychino atgal į Rusiją, kol jam nebuvo suteiktas prieglobstis 2007 metais, praneša leidinys.

„Mano vargai rodo, kad, nors JAV sistema kai kuriuose lygiuose gali būti korumpuota, egzistuoja tramdymo ir atsvaros sistema, kuri kartais veikia, – pareiškė jis. – Rusijoje aš neturėčiau šansų“.

Šaltinis: Los Angeles Times

2013.09.06

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *