Kai Seimo komitetuose yra svarstomas svetimvardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, kai balsuoja partijų atstovai tuose komitetuose, atsiskleidžia politikų nuostatos dėl Lietuvos valstybingumo.
Deja, nemažai politikų, Seimo narių, sprendžiant pagal jų veiksmus ir pasisakymus, tiesiog netiki suverenia Lietuvos valstybe, lietuvių tautos egzistavimu. Jų argumentai išplaukia iš mitų, kad žmogaus vardas ir pavardė yra „prekinis ženklas“, kuris yra žmogaus nuosavybė ir tapatybės patvirtinimas.
Tačiau jei Rimvydas Valatka būtų Graikijos ar Izraelio pilietis, o jo pavardė būtų užrašyta graikišku ar hebrajišku raidynu, vargu ar jis ginčytųsi, kad pasikeitė jo tapatybė. Dabar šis „logikos bokštas“ eilinį kartą niekina lietuvius ir vadina juos „durnių tauta“.
Jei jau ponas Linas Linkevičius mano, „kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę užrašyti pavardę originalo kalba“, tada rusas turėtų užrašyti kirilica, žydas hebrajiškai, armėnas armėniškai ir t.t.
Valstybinės kalbos paskirtis yra palaikyti tvarką valstybėje. Ar mes norime, kad valstybės pareigūnai, teisėjai, policininkai, politikai, žiūrėdami į „originalo „kalba“ parašytą pavardę, myktų, kaip daugumų knygynų pardavėjų, kai jų paprašai perskaityti užsieniečių knygų autorių pavardes?
Didžiulė bėda ir Lietuvos piliečių moterų, ištekėjusių už užsieniečių, pavardžių užrašymas, nes, atseit, neįmanoma parodyti santuokinio ryšio, tačiau nuoseklus požiūris sakytų, kad Lietuvos piliečio pase, jo pageidavimu, gali atsirasti papildomas įrašas apie santuokos registraciją su įrašyta sutuoktinio pavarde jo valstybės kalba. Taip būtų laikomasi jau galiojančio įstatymo dėl dokumentų rašymo valstybine lietuvių kalba.
Manau, kad laikantis Lietuvos valstybės kūrimo ir stiprinimo nuostatos galima rasti daug išeičių, kaip laikytis įstatymo ir nepažeisti lietuvių kalbos statuso. Yra įstatymo projektas, paremtas „latvišku“ svetimvardžių rašymo valstybiniuose dokumentuose pavyzdžiu, bet šiuo metu jis net nesvarstomas Seimo komitetuose.
Todėl netylėkime, perteikime savo nuomone Seimo nariams, kuriuos gal dauguma pažįstate asmeniškai, ar esate jų rinkėjai, rašykite jiems, susitikite su jais, išsakykite savo nuomones gyvai.
Panašu, kad skubama ne šiaip sau, skubama, siekiant pasinaudoti vasarą ištuštėjusiu Seimu.
Partijos, kurios siekia Kirkilo ir Šiaulienės įstatymo projekto, jaučia, kad daro blogai, bet labai nori, kad būtų galima apsidrausti ir, kad kaip senais gerais laikais, viskas būtų „vsio zakono“.
Gerbiami Lietuvos Seimo nariai, jūs privalote ginti valstybinę kalbą taip, kaip kad norėtumėte, kad Lietuvos kariai gintų savo Tėvynę.
Nuotraukoje: Lietuvių kalbos gynybos draugijos narys Mindaugas Karalius.
2015.06.24; 11:13
