Šis nedidelis Latvijos Saeimos narės, kalbininkės prof. Inos Druvietės komentaras skiriamas būtent tiems lietuviams, kurie linkę išduoti Lietuvių kalbą – ragina nusileisti brukte brukamai polonizacijai.
Taigi: jei kam Lietuvoje trūksta kalbinio ir valstybinio orumo, semkimės principingumo iš Latvijos. Latviai – principingesni, įžvalgesni, kietesni už, pavyzdžiui, mūsų socialdemokratus Gediminą Kirkilą ir Irenią Šiaulienę.
Štai kaip gražiai, giliai ir prasmingai apie latvių kalbą pasakoja prof. Ina Druvietė, kalbininkė, Latvijos Saeimos narė, Latvijos švietimo ir mokslo ministrė:
Valstybinė kalba – latvių kalba – yra ir kasdienio bendravimo priemonė ir kartu su valstybine vėliava, himnu ir herbu simbolizuoja Latvijos valstybę bei yra potencialiai integruotos visuomenės bendro susižinojimo priemonė (p. 123).
Kalba, žinoma, yra vienas iš pagrindinių valstybės simbolių, tačiau, skirtingai nuo kitų simbolių – valstybinės vėliavos, herbo, himno ir pan., – jos negalima priimti tik pasyviai (p. 139).
Latvija priklauso valstybėms, kuriose kalbos politika yra viena svarbiausių ir geriausiai sutvarkytų sričių. Latvijoje sukurta kalbos palaikymo normatyvioji bazė, šalyje yra administracinių, mokslinių ir pedagoginių institucijų visuma, užtikrinanti latvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, funkcionavimą, latvių kalbos vartotojų kalbinių teisių apsaugą ir latvių kalbos, kaip visuomenės integravimo kalbos, išmokimą bei vartojimą (p. 140-141).
Kadangi kalbų ir kultūrų įvairovė pripažinta visos žmonijos nuosavybe, nuosekliai stiprinti latvių tautinio identiteto elementus yra ne tik mūsų teisė, bet ir pareiga. Šis uždavinys pasiekiamas ir esant dabartinei etnodemografinei situacijai, be to, įmanoma subalansuoti įvairių grupių interesus, jei bus stiprinamos pamatinės vertybės, pirmiausia – lojalumas Latvijos valstybei ir latvių kalbos ne tik simbolinis, bet ir realusis valstybinis statusas (p. 151).
Deja, daugelis mūsų intelektualų, o taip pat – ir Seimo narių, nepajėgūs suvokti pačių svarbių dalykų. Arba nenori suprasti, arba bijo suprasti.
Nuotraukoje: prof. Ina Druvietė, kalbininkė, Latvijos Saeimos narė, Latvijos švietimo ir mokslo ministrė.
Cituota iš: Druviete, I. (2010) Laviešu valoda kā valsts valoda: simbols, saziņas līdzeklis vai valstiskuma pamats? (Latvių kalba kaip valstybinė kalba: simbolis, susižinojimo priemonė ar valstybiškumo pagrindas?). – Kn.: Latvija un latviskais. Nācija un valsts idejās, tēlos un simbolos. Rīga, Zinātne, 123.-153. lpp.
2014.07.12; 10:14
