Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas neseniai davė žodį naujų antigamtosauginių pataisų amžinai atidėliojamam Miškų įstatymui neteikti. Pasakyta – padaryta. Bet gi ne vien pirmininkas turi rūpintis Lietuvos žmonėmis. Yra kitų aktyvistų.
Primenu – liūdnai pagarsėjusios Miškų įstatymo pataisos stringa Seime taip, kaip akmenimis pakrautas vežimas pavasariniame purve. J.Šimėno pataisų esmė – keisti miško žemės paskirtį, leisti miškuose statytis, keisti paties miško sampratą, kad miškai netoli miestų galėtų būti “nebe miškais“. Taip pat nekilnojamam turtui prikabinti sparnus, kad, pavyzdžiui, iš Skuodo jis galėtų nuskristi į Druskininkus (žvyro ir smėlio karjerai, miškas).
Pavojingiausias apologetų siekis – leisti privačiuose miškuose išsikirsti po 20 arų pastatų statymui. Tai reiškia, kad upių ir ežerų pakrantės, kurios seniai pusvelčiui supirktos, taps visai neprieinamomis Lietuvos gyventojams. Užtat jų kaina pašoks iki debesų, ir spekuliantų rizika bus pateisinta. Štai tokias pataisas piršo Aplinkos apsaugos (!) komiteto pirmininkas. Proceso eigoje Seimas nubalsavo prieš šias pataisas, ir didžioji tautos dalis lengviau atsiduso. Bet skeptikai buvo griežti – lauk sąmokslo. Ne veltui galutinis priėmimas ištisai atidėliojamas. Išlošiamas laikas. Ką gi, laukiame sąmokslo – ir sulaukiame.
„Scenoje pasirodo ponas Ryklsas“ – taip vadinasi labai dinamiškas skyrius romane – pasakoje „Nežiniukas Mėnulyje“. Labai pamokantis, beje. Šiuo atveju ne pats p.Ryklsas, bet Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Seime Edmundas Pupinis. Perėmęs estafetę iš J.Šimėno, jis balandžio 29 d. teikė eilinę Miškų įstatymo pataisą. “Vsio zakonno“. Būtent apie tuos 20 arų.
Viskas dangstoma kilniu siekiu grąžinti teises žmonėms, kurie sovietmečiu buvo eksproprijuoti ir prarado nuosavybės teisę. Bet, kaip skaitytojai tikrai žino, viena kita raidė gali pakeisti įstatymo prasmę. Negi kas pamiršo “techninę klaidą“, netyčia įveltą p. J.Šimėno padėjėjos? Dėl hidroelektrinių. Žodelis “iki“ buvo pakeistas į “ne mažiau kaip“ – 141 mv galingumą. Kas bylojo, jog galima statyti tiek elektrinių, kiek tik nori. Apmaudus atsitiktinumas, ar ne? Tik kad laiku pastebėtas.
Ko gi ėmėsi E.Pupinis? Atkursime teises nukentėjusiems “prie ruso“. Leisime statytis. Puiku. Gamtosaugininkai tam visai neprieštarauja, atvirkščiai. Štai E.Pupinio siųlymas.
“Siekiant ištaisyti susidariusią padėtį, kuri pažeidžia savininkų nuosavybės teises ir trukdo jiems tinkamai (visur išskirta mano) naudotis savo turtu, būtina suteikti teisę buvusiems savininkams (ar jų teisių perėmėjams pagal specialųjį įstatymą), atkūrusiems nuosavybės teises į žemę, formuoti miško žemėje iki 0,2 ha ploto namų valdos žemės sklypą.”
Štai ir aišku viskas. Jei iš savininko sklypas seniai perpirktas, nieko bendro su tuo neturintis ir nei kiek nenukentėjęs asmuo gali pretenduoti į statybas. Seimui užeita už nugaros, rastos techninės ir juridinės skylės, kurios leis planuotąjį miškų pavertimą kolektyviniais sodais. Niekam nerūpi tie savininkai (tikri). Rūpi vertelgos ir spekuliantai, susipirkę ežerų ir upių pakrantes ir svajojantys ištaksavoti mūsų gamtinį paveldą
Dar kartą – skaidriai kaip krištole – pademonstruoti tikrieji šių asmenų siekiai. Kviečiame gerbiamus Seimo narius nepasiduoti panašioms provokacijoms ir neparduoti Lietuvos. Visiems juk aišku, kas yra p. E.Pupinio “specialus” įstatymas.
Nuotraukoje: parlamentaras Edmundas Pupinis.
2011.05.07
