Mieli Kolegos, Kreipiuosi į Jus, norėdamas pasidalinti kai kuriomis mintimis. Tai nėra viešas pareiškimas, jis atspindi tik mano asmeninę nuomonę, kuria noriu pasidalinti su Jumis.
Lietuvos krikščionių bažnyčių vyskupų susirūpinimo kupinas viešas laiškas verčia kiekvieną iš mūsų susimastyti. Įprasta, kad Vyskupų sakomą žodį mes priimame su gilia pagarba, net neabejodami jo teisingumu, nes tai skelbiama Dievo vardu. Aš labai norėčiau tikėti, kad Vyskupai žiniasklaidoje viešai reikalaujantys neleisti partijai vadintis krikščionių vardu, o Teisingumo ministeriją raginantys neregistruoti pavadinimo, daro tai išreikšdami Aukščiausiojo valią ir suderinę su Evangelijos Žinia. Labai norėčiau tikėti tuo, bet nesitiki. Iš bažnyčios hierarchų aš laukiau labiau pasveikinimo nei pasmerkimo, nes mes visi, susirinkę suvažiavime juk nepasirinkome kokio nors „satanistų“ ar „prostitučių“ partijos pavadinimo.
O gal reikėjo ? Juk tuomet iškart ir efektyviai pradeda veikti „tolerancijos“, „lygių galimybių „ ir pan. apsaugos mechanizmai. Dar niekada Bažnyčių Vyskupai nebuvo taip solidariai išreiškę savo nerimo. Tokio jų vieningo veiksmo nebuvo net tragiškomis sausio 13-osios dienomis, kai buvo žudomi žmonės. Jų vertinimo pasigendame ir šiandien, kai teisėsaugai tylint pedofilai prievartauja mūsų mažus vaikus, kai tauta baigia paskęsti alkoholio ir narkotikų liūne.
Kodėl partijos pavadinimas kliūna tik šiandien, jei tai buvo aptariama ir skelbiama viešoje erdvėje prieš mėnesius. Kodėl iki šiol buvusi Krikščioniškosios demokratijos partija ar Krikščionys demokratai, esantys valdžioje, Vyskupams tinka o tuo pačiu žodžiu vadinama mūsų partija – ne. Matome selektyvų teisingumą ir vertinimus, nors sakoma, kad prieš Dievą visi lygūs. Jei taip, tai kodėl Vyskupai nori mums parodyti, kad yra ženkliai lygesnių, kad mes neverti krikščionio vardo, nes jo verti yra kiti. Ar taip siekiama priartinti žmones prie Bažnyčios, prie Dievo?. Kieno sakymu tikėti?
Tad ar tikrai Kristaus mokymo vedini jie taip elgiasi, tesprendžia kiekvienas iš mūsų.
Nuotraukoje: teksto autorius Albinas Pilipauskas.
2010.02.08
