„Juodojo Drakono“ draugija, iš Mandžiūrijos siekusi išstumti Rusiją


Print

“Juodojo Drakono” draugija – įtakinga japonų slapta organizacija, įsteigta 1901 metais siekiant išstumti Rusiją iš Mandžiūrijos. Draugija, rinkusi žvalgybinę informaciją ir padėjusi savo vyriausybei vykdyti antirusišką politinį kursą. Ji turėjo įtakos Japonijos užsienio politikai iki pat antrojo pasaulinio karo.

Mandžiūrijos šiaurinė siena su Rusija ėjo per Amūro upę, kinams žinomą kaip Juodojo Drakono upė, japonams – kaip Kokiuriu. Vienas kitos japonų slaptos organizacijos – „Juodojo okeano“ draugijos – lyderių Riohei Utida įsteigė „Juodojo Drakono“ klaną iš dalies dėl to, kad pirmoji draugija prarado savo slaptumą ir išgarsėjo už Japonijos ribų. R.Utida, dažnai lankęsis Rusijoje, irgi tikėjo, kad tik toji valstybė gali rimtai kelti grėsmę Japonijai. Todėl jis laikė savo pareiga sukurti specialiąją tarnybą, kuri užsiiminėtų žvalgyba prieš Rusiją.

„Juodojo Drakono“ klanas netrukus tapo pačia įtakingiausia ir agresyviausia slapta draugija Japonijoje. Jos nariai, pasirenkami iš jaunų patriotų, vadino save ne kitaip, kaip tik „narsiais riteriais“. Patį draugijos egzistavimą ir jos staigų gausėjimą sekėsi išsaugoti griežtoje paslaptyje daugelį metų, nepaisant to, kad kartais į ją įeidavo ministrų kabineto nariai ir aukštus postus užimantys kariškiai. Pirmą kartą draugija Japonijoje buvo paminėta spaudoje tik ketvirtajame dešimtmetyje.

Greitai įgijusi valdžią ir įtaką, draugija pradėjo diktuoti vyriausybei ir karo ministerijai, kokius būtent žmones skirti karinių atašė pareigoms užsienio valstybėse. Pirmoji kandidatūra, kuriai pritarė „Juodasis Drakonas“, buvo pulkininkas Motodziro Akasis, paskirtas atašė į Rusiją. Per 1894–1895 metų Japonijos–Kinijos karą jis dirbo Japonijos armijos Imperatoriškajame štabe.

Draugija karštai pritarė M.Akasio paskyrimui, bet pareikalavo, kad jis gautų „klajojančio atašė“ statusą ir turėtų galimybę važinėti kaip oficialus asmuo po įvairiais Europos šalis, kur gyveno daug išsiųstų arba pabėgusių iš Rusijos revoliucionierių. Laikydamasis draugijos instrukcijų, M.Akasis mokėjo jiems už jų suteiktą informaciją apie Rusijos specialiąsias tarnybas.

Iš pradžių draugija rinko žinias tik apie Rusiją ir Mandžiūriją, bet ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje į interesų sferą buvo įtraukti Korėja, Kinija, Filipinai, Malaizija, Honkongas, Singapūras, Indija, Afganistanas, Etiopija, Turkija, Marokas, Karibų baseino, Pietų Amerikos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Draugija taip pat užmezgė tvirtus ryšius su Sun Jatsenu, Kinijos gomindanininkų partijos, pavertusios feodalinę Kiniją šiuolaikiška valstybe, lyderiu.

Ketvirtajame dešimtmetyje Vakarų žurnalistai dažnai „Juodojo Drakono“ draugiją vadino tai Japonijos vyriausybės šešėline struktūra, tai prilygindavo ją kriminalinei mafijos tipo organizacijai.  Beje, draugija kartais iš tiesų nevengdavo vykdyti nusikaltimų, todėl jos lyderį kartais vadindavo „pilkuoju imperatoriumi“. Prieš išnykdama draugija ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje palaikė kažkokius miglotus ryšius su nacistais.

1945 metų rugsėjį generolas Duglasas Makarturas oficialiai panaikino draugiją ir įsakė suimti septynis jos lyderius. Bet kaip išaiškėjo, amerikiečiai naudojosi pasenusia informacija. Du iš sąrašo iš tikrųjų nebuvo draugijos nariai, vienas mirė 1938 metais, dar vienas nusižudė 1943 metais, o kiti oficialiai atsisakė narystės draugijoje gerokai anksčiau, negu atėjo amerikiečiai.

2012.09.22


Prisijunkite prie diskusijos