Jeigu kas nors Atgimimo aušroje būtų susapnavęs ar išgirdęs, kad į Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą) eina arba jau seniai yra atėję tokie „veikėjai“, kaip Krivickas, Janutienė, Žemaitaitis, Gražulis, Karbauskis, Puteikis ir kiti į juos panašūs, paprasčiausiai, – būtų nepatikėjęs.
Vyresniosios kartos žmonės, gal ir ne visi, bet prisimena, kokios asmenybės buvo tuo metu Aukščiausiojoje Taryboje. Visų jų vardus ir pavardes tauta žinojo ir naktį pabudusi; žinojo, ką tie žmonės gyvenime nuveikę, ir ką gali nuveikti, atėję į valdžią.
Ne visi jie, toli gražu, buvo panašių politinių pažiūrų bei įsitikinimų žmonės. Ir tai suprantama.
Kaip sako garsusis Sūrskis, žiūrim ką turim dabar.
Seimo pirmininko kėdėje sėdi toks Viktoras Pranckietis.
Kas jis? Geras žmogus, puikus agronomas, ar atsitiktinis buvęs Karbauskio pakeleivis, netikėtai išklydęs iš kelio? Niekas nežino, tikriausiai ir jis pats.
Bet iš jo diena iš dienos atvirai šaipomasi arba net ir tyčiojamasi. O jis tebesėdi. Juk, matyt, ne veltui sakoma, kad neretai sėdinčiojo kėdėje ir kėdės bendra kraujotaka tokia stipri, kad norint ją nutraukti, reikia chirurginės invazijos.
Bet čia žodį turėtų tarti kardiochirurgijos specialistai.
Mano supratimu, yra trys svarbiausios pamatinės žmogaus moralinės vertybės, kurias mums stengėsi kadais įdiegti anuomet mokslų nedaug ragavę mūsų tėvai ir seneliai. Tai savigarba, padorumas ir gėdos jausmas.
Ir visų trijų, deja, jau nelikę – išnyko kaip dūmas ar dinozaurai giliai senovėje.
Dar yra intelekto koeficientas, būtinas užimant valstybės pareigas. Jis būtinas, nors šioks toks, ir bendraujant su kitais žmonėmis. Bet, pasirodo, šiais laikais jis irgi nėra būtinas, nes tai, ką turime dabartiniame Seime, deja, yra visos tautos intelektualinio potencialo atspindys.
Kai vakar Seime sugriuvo Vilniaus stoties pakraščių principu sukurta amžinai liūdno veido Pakso kadais, Viešpaties trumpo neatidumo bei išsiblaškymo metu, sukurtos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcija, Lietuvos centro partijos pirmininkas N. Puteikis, kaip tikras pranašas ir tvirtas karžygys, pareiškė prie nieko nesijungsiąs, net jeigu ir kviestų.
„Kai išrinks Janutienę ir Krivicką, savo kursime. Koalicijoje su valstiečiais. “Esąs įsitikinęs, kad ir K. Krivickas, ir R. Janutienė bus išrinkti į Seimą. „Esu užtikrintas. Abu išrinks. Visiškai užtikrintas. Absoliučiai užtikrintas. Mes labai stipriai dirbsime, kad taip būtų.“
R. Janutienė, buvusi aktyvi Garliavos įvykių, suskaldžiusių Lietuvą į dvi Lietuvas, veikėja (žurnalistiniame-propagandiniame bare) į antrąjį rinkimų turą pakliuvo Žiemgalos apygardoje. Į tetos Neringos traukinį ji nespėjo, tai dabar ją rinkiminėje kampanijoje palaiko ir „valstiečiai“, ir Lietuvos centro partija. R. Janutienė po rinkimų, jei būtų išrinkta į Seimą, jungtųsi prie „valstiečių“ frakcijos.
Lietuvos centro partijos atstovas rinkimuose, taip pat buvęs tetos Neringos gerbėjas, K. Krivickas Gargždų apygardoje liko antras.
Bet užvis labiausiai žavi kadais buvęs premjeru ir socialdemokratų partijos pirmininku, vėliau su atskilėliais patraukęs į Kirkilo skubiai suburtą socdarbiečių partiją, – Algirdas Butkevičius. Sako, jau gavęs kvietimą bėgti kitur…
Kaip ten toj dainoj: likimas žmogų tarsi žaislą mėto?
O gal tai ne likimo kaltė, bet žaislo, kuris dabar gaminamas ne iš medžio ar metalo, o iš plastmasės, todėl yra lengvas, nes tuščiaviduris, ir lengvai blaškomas.
Štai čia ir prieiname prie esminio klausimo: tai kaipgi Prezidentui Gitanui Nausėdai pavyks sukurti Gerovės Lietuvą su tokia gausia lengvų žaislų gausa?
Laukime tęsinio, bus įdomu.
2019.09.10; 15:34
