Rusijos ekonomistai, politologai, net vienas kitas politikas vis dažniau viešai nusistebi: kodėl sulėtėjo Rusijos vystymasis? Kodėl, liepsningomis vadų kalbomis vos ne ant auksinių sparnų keliamą į neregėtas aukštybes valstybę pasaulio ekonomikos vystymosi reitinguose lenkia ne tik Kinija, bet ir dešimtys kitų valstybių?
Pagal seną rusų tradiciją, visuomenė iškart puolė ieškoti atsakymų į abu amžinuosius klausimus: “ Kas kaltas?“ ir „Ką daryti?“
Ieškant kaltininkų, žvilgsnis tradiciškai krypsta į verslo, politikos elitą bei juos aptarnaujančius patarėjus, padėjėjus, ekspertus.
Tiesa, iki pastarųjų metų populiariausiais kaltininkais būdavo laikomi “audringieji 90-tieji“, Gorbačiovo ir Jelcino laikai, ydinga pri(ch)vatizacija, jos „tėvai“, J. Gaidaras su A. Čiubaisu, o desertui prisimindavo dar ir B. Bereziovskį, vėliau ieškojusį ramybės ir saugumo užsienyje, bet paslaptingai mirusį į smurtinę panašia mirtimi.
Pastaraisiais mėnesiais kalbų turinys vyriausybėje pamažu keičiasi, diskusijos aštrėja, kritika vis dažniau krypsta į vyriausybę, ir apžvalgininkai spėja, kad taip vyksta laiminant pačiam prezidentui V. Putinui.
Kad šitos kalbos ne be pagrindo, liudija tai, kad 2018 m. gegužės mėnesį parlamentas patvirtino naują Audito rūmų (rus. Sčiotnaja palata) pirmininką. Juo prezidento Putino teikimu (!) tapo buvęs vicepremjeras, buvęs ilgametis finansų ministras Aleksejus Kudrinas.
Žinoma, šitas postas, palyginus su anksčiau turėtomis pareigomis, ne ypatingai aukštas laiptelis Kudrino karjeroje. Tačiau kol premjero pareigas eina D. Medvedevas, tas nepamainomasis “antrasis“ Putino dvikinkėje, aukštesnių postų Kudrinui planuoti sunkoka. Mat, iš finansų ministro posto šį gabų biurokratą, užsienio ekspertų pripažintą geriausiu Europoje finansų ministru, išvertė būtent nesutarimai su Medvedevu. O Audito rūmų pirmininko postas yra saugiai toli nuo premjero įnorių.
Ir visgi – kodėl būtent Kudrinas?
Viena, jis – talentingiausias Rusijos finansininkas. Antra, jis iš Sankt Peterburgo, iš charizmatiškojo Peterburgo mero Antolijaus Sobčako komandos. 1993 m. – 1994 m. Kudrinas ėjo pirmojo mero pavaduotojo pareigas ir kuravo su ekonomika ir finansais susijusius klausimus, o kitu mero pavaduotoju užsienio reikalams buvo Vladimiras Putinas. Maždaug tuo metu toje pačioje orbitoje sukiojosi ir kitas garsus B. Jelcino laikų politikas Anatolijus Čiubaisas, kiek anksčiau už Putiną ir Kudriną persikėlęs į Maskvą. Putinas su Kudrinu Maskvoje atsidūrė 1996 m., Sobčakui pralaimėjus rinkimus antrai mero kadencijai…
Beje, su visais minėtais politikais, išskyrus V. Putiną, man teko susipažinti, gyvenant Peterburge.
Apie velionį A. Sobčaką dalintis prisiminimais dabar ne laikas.
Pirmoji pažintis su A. Čiubaisu paliko, deja, ne kokį įspūdį. Viskas buvo gerai, kol Čiubaisui nepradėjo manęs liaupsinti kaip lietuvaitės-aktyvistės, Leningrado (tada miestas dar tebesivadino Leningradu…) Lietuvių kultūros draugijos pirmininkės ir t.t. Besiklausant apie mano nuopelnus (?) lietuvybės baruose, Čiubaiso veidas ėmė akmenėti, šypsena – stingti… Sulaukęs tinkamo momento, būsimas vice-premjeras spruko į šalį, ir daugiau savo noru prie manęs nesiartino. Todėl kai po keleto metų, prasidėjus Rusijos karui su Čečėnija, Čiubaisas atvirai parėmė imperinę Jelcino (vėliau – Putino) politiką Kaukaze, manęs tai nebenustebino. Aktyvioms, imperijos nemylinčioms tautinėms mažumoms simpatijų jis nejautė nuo jaunumės….
Kitokį įspūdį paliko A. Kudrinas. Susipažinau su juo per vieną sociologų konferenciją, ir mano tautybė kartu su politiniu statusu (tuomet jau buvau Nuolatinės Lietuvos Respublikos atstovybės Maskvoje Įgaliota atstovė Leningrade) jo ne tik kad neatstūmė, bet net priešingai – sužadino palankumą bei susidomėjimą. O ir man išskirtinė jauno žmogaus inteligencija bei kompetencija paliko labai gerą įspūdį. Tik vėliau sužinojau, kad Kudrino mama latvė, o pats jis gimė ir iki 8 metų augo Latvijoje.
Aleksejaus Kudrino neapsimestinis, sąmoningas demokratizmas bei liberalios nuostatos ne tik ekonomikoje, bet ir politikoje nepasikeitė, kaip atrodo, iki šiol. Per visus jo politinės-biurokratinės veiklos metus nė karto neteko iš jo išgirsti nė vieno pasisakymo didvalstybine, imperine dvasia. Rusijai okupavus Krymą, Kudrinas neslėpė savo kritiškos nuomonės apie šią akciją, kuri Rusiją, jo nuomone, marginalizavo visose tarptautinėse organizacijose bei institucijose.
Be to, būdamas finansų specialistas, eksministras nuolat primena finansinę naštą, kuri užgriuvo Rusijos biudžetą, mėginant „įsisavinti“ Krymą.
Kalbėdamas diskusijoje, kurią apvaliojo stalo formatu suorganizavo TASS‘as Putino prezidentavimo 15-jų metinių proga, jis pareiškė, jog per 3-4 metus po Krymo prijungimo Rusijos biudžetas prarado nuo 150 iki 200 mlrd. dolerių. Ir nors tokie Kudrino „skaičiavimai“ labai nepatinka agresyviajai visuomenės daliai, po metų, 2016 m. balandį Kudrinas buvo paskirtas Ekonominės tarybos prie prezidento pirmininko pavaduotoju ir palydėtas tokiu Putino įvertinimu: „Aleksejus Kudrinas, be abejonių, yra vienas iš pačių stipriausių ir naudingiausių ekspertų“ (interviu su Putinu „Tiesioginė linija“). Informacinė agentūra ria.ru patikslino, jog Kremliuje Kudrinas laikomas vienu geriausiu finansų ministru pasaulyje.
O dabar oficialiajai vyriausybės politikai oponuojančiam A. Kudrinui patikėta stebėti ir „skaičiuoti“ Rusijos finansų judėjimą!
Rusijos Federacijos Audito rūmai („Sčiotnaja palata“) – aukščiausias nuolat veikiantis išorinės valstybinės kontrolės organas, į kurio funkcijas įeina kontroliuoti:
- federalinio biudžeto vykdymą;
- išorinės ir vidinės skolos būklę;
- kreditinių resursų panaudojimą;
- nebiudžetinius fondus;
- įplaukas į biudžetą iš federalinės nuosavybės;
- bankų sistemą (įskaitant ir Rusijos Banką);
- vykdo patikrinimus ir revizijas;
- atlieka ekspertizes ir teikia išvadas;
- informuoja abejus Parlamento Rūmus.
Tai – daug ar mažai įgaliojimų suteikta A. Kudrinui? Politologų nuomone, toks specialistas, kaip Kudrinas, bent jau pasistengs padaryti viską ir net daugiau, kad būtų išaiškinta ir pažabota visą valstybę apraizgiusi korupcija – ko iš jo, matyt, tikisi ir jį rekomendavęs V. Putinas.
Kitas klausimas – kam to reikia V. Putinui?
Ekonomisto, politologo Michailo Chazino nuomone, „Rusijoje prasidėjo valdžios keitimo operacija“. Pagyvensim – pamatysim…
2019.01.21; 07:17
