Ką mes žinome apie sėkmingas GRU operacijas?


Print

Antonas Trojanovskis, Jelena Nakašima

Nauji duomenys, kuriuos gavo „The Washington Post“, byloja, kad Rusijos žvalgyba GRU nuo šiol griebiasi jai nebūdingų darbų. Ši žvalgyba tampa universalia. Jei anksčiau Vyriausioji žvalgybos valdyba buvo labiau žinoma kaip išskirtinai karinė organizacija, tai dabar, remiantis „The Washington Post“ publikacija, GRU agentai imasi visko – net psichologinio poveikio operacijų.

Vladimiras Putinas rėžia kalbą GRU šventėje. Kremlin.ru nuotr.

Štai Maskvoje veikiančios organizacijos „Memorialas“ istorikas Nikita Petrovas, profesionaliai besidomintis sovietinių laikų žvalgybų veikla, pastebi, jog „mes užtektinai daug žinome apie GRU žlugusias operacijas, tačiau nieko nežinome apie GRU sėkmingas operacijas“. Todėl labai sunku pasakyti, kokie tikrieji GRU pajėgumai.

Štai 2015-ųjų metų pavyzdys, bylojantis, kad tais metais GRU griebėsi psichologinio karo priemonių, siekdama paveikti JAV Kongreso narius dėl požiūrio į Ukrainą. Kaip tai nutiko? Keliolika JAV Kongreso narių 2015-ųjų vasario mėnesį, kai konfliktas Rytų Ukrainoje buvo itin aštrus, gavo elektroninių laiškų iš tų, kurie save vadino organizacijos „Ukrainos patriotai“ nariais. Laiške puikavosi nuoroda į peticiją, kurios autoriai reikalavo gelbėti Ukrainą. Laiškas buvo parašytas prasta anglų kalba. Laiško autoriai šaukte šaukė, kad prieš Ukrainą Rusija pradėjo patį tikriausią karą, o Ukrainos ginkluotosiose pajėgose – korupcija ! Neva pačio aukščiausio rango Ukrainos karininkai masiškai parduoda ginklus ir šaudmenis teroristams, o gautus pinigu dedasi sau į kišenę.

Bet įdomiausia, kad peticijos autoriai maldaute maldavo, kad JAV ir NATO siųstų savo karininkus į Ukrainą tam, kad pakeistų korumpuotus ukrainiečių karininkus. Esą JAV ir NATO karininkai tegul tiesiogiai kontroliuoja susikompromitavusius Ukrainos kariuomenės generolus, pulkininkus. Tokios štai peticijos kopiją ir gavo „The Washington post“. Tą kopiją leidiniui atsiuntė viena Vakarų žvalgyba (kokia tai žvalgyba – konkrečiai nenurodoma).

Publikacijos autoriai tegia, kad tuo viskas ir pasibaigė. JAV politikai nesiėmė jokių konkrečių veiksmų. Peticijos autoriai daugiau peticijų nebesiuntė. Tačiau į šią istoriją verta pasižiūrėti per psichologinę prizmę, ir tada ima aiškėti kai kurios svarbios tendencijos. Leidiniui „The Washington Post“ peticiją atsiuntusi Vakarų žvalgyba tvirtina, kad minėtą laišką, tegul ir grubokai, parašė ne ukrainiečiai, juolab – ne patriotai, o GRU specialistai. Ne kariniai GRU specialistai, o tie, kurie specializuojasi psichologinėse operacijose.

Siųsdama laišką GRU psichologijos žinovai teturėjo vieną tikslą – kelių ar keliolkikos Amerikos kongresmenų galvose pasėti nepasitikėjimo Ukraina sėklų. Peticiją analizuojanti Vakarų žvalgyba įsitikinusi, kad GRU šiuo konkrečiu atveju turėjo du tikslus – dar labiau demoralizuoti ukrainiečius po rimtų karinių nesėkmių fronte ir priversti bent akimirkai susimąstyti JAV politikus dėl Ukrainos patikimumo. Girdi, patys ukainiečiai nebetiki savo karine vadovybe, tad kodėl Amerikos kongresmenai bei senatoriai turėtų pasitikėti oficialiuoju Kijevu.

Vakarų žvalgyboms aišku, kad Ukrainos generolus menkinančią peticiją sukurpė GRU padalinys, turintis štai tokį pavadinimą: 54777 arba 72. Kas tai per GRU (ГРУ) padalinys, Vakarų žvalgybų atstovai sutiko pakomentuoti tik tuo atveju, jei nebus atskleistos jų tapatybės.

Taigi karinis dalinys 54777 turi keletą ją slepiančių organizacijų, neva užsiimančių „visuomenine diplomatija“. Tačiau būtent tų priedangos organizacijų dėka dalinys Nr. 54777 gauna finansavimą iš valstybės biudžeto. Šio dalinio taikinys – užsienyje gyvenantys rusai. Per InfoRos („Инфорос“) ir Institute of the Russian Diaspora (Institute of the Russian Diaspora) jis bando daryti įtaką užsienyje gyvenantiems rusams. Prisiminkime 2014-ųjų pradžią, kai iki Krymo okupacijos tebuvo likusios akimirkos. Būtent tada šios organizacijos paleido į viešąją erdvę pareiškimą, esą patys ukrainiečiai trokšta, kad į Ukrainos vidaus reikalus įsikištų Vladimiras Putinas ir viską deramai sutvarkytų. Šio pareiškimo tikslas – pasėti abejones dėl Kijevo veiksmų ne tik Ukrainoje, bet ir Vakaruose. O taip pat – ir Rusijos gyventojams parodyti, kokie susiskaldę ukrainiečiai, ir dar nežinia, kurių dauguma – provakarietiškų ar prorusiškų.

GRU ir Vladimiras Putinas. kremlin.ru nuotr.

Beje, minėtas GRU padalinys tampriai bičiuliaujasi su hakerių organizacija CyberCaliphate, kuri dedasi remianti „Islamo valstybę“ („Islamo valstybė uždrausta Rusijoje, nes Maskva ją laiko teroristine). O iš tiesų minėta programišių organizacija – tai dar vienas GRU padalinys, kuris 2015-aisiais įsilaužė į JAV kariškių paskyrą Twitteryje (paskleidė grasinimų JAV karininkų žmonoms) ir  kuris 2016-aisiais nulaužė JAV Demokratų partijos kompiuterių slaptažodžius.  

Rusijos politiką analizuojantis analitikas Džo Seravič iš Rand Corp., kurią finansiškai remia JAV vyriausybė, pabrėžė, kad GRU, siekdama savo tikslų, moka pasinaudoti visais naujausiais technikos pasiekimais ir deramai išnaudoti turimus resurus. „Ši aplinkybė byloja, kad GRU – labai pavojinga organizacija“, – sako Dž.Seravič.

Šiandien Ukraina tapo GRU padaliniams puikia bandymų aikštele, kurioje verta išmėginti pačias įvairiausias taktikas ir strategijas. Būtent GRU kūrė fiktyvias žinias ir publikacijas internetinėje erdvėje, dirbtinai kurstė prorusiškų ir provakarietiškų ukrainiečių nesutarimus, įrodinėjo, neva provakarietiški ukainiečiai jau pavargo nuo savų „nacistų“ ir „fašistų“.

2015-ųjų gruodžio mėnesį GRU agentai – programišiai sugebėjo nulaužti Ukrainos energetinės sistemos serverius ir maždaug 250 tūkst. ukrainiečių liko be elektros. Tokia kibernetinė ataka prieš Ukrainos energetiką buvo surengta pirmą sykį.

Taip pat manoma, kad GRU programišiai sugebėjo 2017-ųjų vasarą paleisti kompiuterinį virusą NotPetya, kuris ištrynė daug Ukrainos bankinių, komercinių, valstybinių duomenų būtent tuo metu, kai ukrainiečių tauta šventė Konstitucijos dieną. Oficialusis Vašingtonas šią kibernetinę ataką įvardino kaip pačią bjauriausią per visą istoriją kibernetinių karų istoriją. Atsakydama į šią diversiją JAV net paskelbė sankcijas šešiems GRU karininkams.

Rusija visąlaik neigė, kad ji atsakinga už tokius išpuolius tarptautinėje arenoje. Po to, kai specialusis prokuroras Robertas Miuleris apkaltino dvylika GRU karininkų dėl kišimosi į JAV rinkimus, Rusijos užsienio reikalų ministerija pradėjo šaukti, esą Vašingtonas platina dezinformaciją, o baudžiamąsias bylas kelia politiniais sumetimais.

Belieka priminti, kad Didžioji Britanija apkaltino du GRU karininkus, Solsberyje siekusius nunuodyti Rusijos žvalgybos karininką perbėgėlį Sergėjų Skripalį, o Nyderlandai apkaltino rusų hakerius, kad šie bandė įsilaužti į tarptautinės organizacijos, užsiimančios cheminio ginklo konterole, Wi-fi tinklus (prie viešbučio Mariott buvo aptiktas specialus automobilis su rusų žvalgybininkų aparatūra).

Verta prisiminti ir tai, kad šių metų lapkričio mėnesį GRU šventė 100 metų jubiliejų. GRU šventėje dalyvavo pats Vladimiras Putinas. Beje, V.Putinas tądien labai gyrė GRU už profesionalizmą, sumanumą, patriotizmą. V.Putino išguldytos liaupsės leidžia manyti, kad GRU turi daug nuopelnų Kremliui, ir Rusijos prezidentas patenkintas jos veikla. Nepaisant patirtų pralaimėjimų, sakykim, nunuodijant Aleksandrą Litvinenką ar Sergejų Skripalį.

Taigi apie žvalgybos pajėgumus neįmanoma nieko doro pasakyti, jei analizuojamos tik klaidos. Bet apie pasiekimus sužinoti kur kas sunkiau nei apie žlugusias operacijas. V.Putinui greičiausiai naudinga, jog mes GRU laikytume nusilpusia, rimtų operacijų surengti nepajėgiančia žvalgyba. taip lengviau sumėtyti pėdas bei suklaidinti Vakarų žvalgybas.

Informacijos šaltinis – The Washington Post

2019.01. 01; 09:00