Ką toliau daryti su Rusija?


Print

Toks klausimas iškilo ruošiant ES-Rusijos santykių ataskaitą Europos Parlamentui. Ją reikšminga parlamentine dauguma sėkmingai patvirtinus, metas ES institucijoms nuo retorinių klausimų ir diskusijų bei vis dar pasitaikančių naivių iliuzijų pereiti prie aiškaus padėties įvardijimo ir konkrečių veiksmų įgyvendinimo.

Šiandien būtų neįmanoma tvirtinti, kad Rusija vadovaujasi demokratijos ir žmogaus teisių principais savo vidaus ar užsienio politikoje. Vykdydama agresiją prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą Rusija pažeidė daugybę tarptautinių teisės normų ir suardė ES-Rusijos santykių pagrindą, numatytą ES ir Rusijos bendradarbiavimo ir partnerystės sutartyje. Todėl Rusija dėl jos pačios veiksmų nebegali būti laikoma ES strategine partnere.

Kremlius yra gerai išnagrinėjęs ES silpnąsias vietas ir sukūrė instrumentus jomis naudotis, kaldamas pleištą tarp ES šalių narių įvairiose srityse. Kremliaus požiūriu, bendrų vertybių su ES nėra, tik interesai, kuriais besivadovaudamas viena ranka skaldo Europos vienybę, o kita – naudojasi ekonomine ir finansine bendradarbiavimo nauda savo valdžios vertikalei stiprinti. Dar daugiau, būtent demokratiją ir žmogaus teises Kremliaus režimas mato kaip pagrindinę ES silpnybę, kuria galima manipuliuoti.

Pirmas žingsnis jau žengtas – Europos Parlamentas pripažino, kad santykiai nebegali būti tokie kaip anksčiau, ir daugiau nebebus grįžtama prie „business as usual“. Kitas etapas – realūs darbai stiprinant ES atsparumą ir konsoliduojant vienybę.

Čia išskirčiau dvi kryptis – išorinę ir vidinę

Pirma, kalbantis su pačios Rusijos valdžia, būtina tvirtai laikytis pozicijos, kad Rusija privalo gyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. Tik būdama principinga ir neleisdama Kremliui susilpninti šios pozicijos, ES privers Kremlių koreguoti kursą.

Pagrindinė sąlyga tam, kad ES galėtų svarstyti santykių atnaujinimą – Rusija turi įgyvendinti Minsko susitarimus ir grąžinti neteisėtai aneksuotą Krymą Ukrainai. Kremlius turi žinoti, kad neįgyvendinus Minsko susitarimų iki numatytos datos, laukia tolimesnės sankcijos. O Krymo aneksiją bus daug sunkiau pamiršti įjungus tarptautinio teisingumo svertus, todėl džiaugiuosi kad pasiūlymas inicijuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kreipimąsi į Tarptautinį teisingumo teismą sulaukė teigiamo atgarsio Ukrainoje.

Atskiras dėmesys turi būti skiriamas paramai Rusijos pilietinei visuomenei, tiems kurie labiausiai kenčia nuo režimo veiksmų. Europos Parlamentas ne kartą ragino inicijuoti sankcijas prisidėjusiems prie S. Magnickio nukankinimo, jos turi būti skelbiamos tiems, kurie prisideda prie N. Savčenko sulaikymo ir sufabrikuotos bylos bei kitais atvejais, kai netinkamai tiriamos žmogaus teisių gynėjų, politinių veikėjų, žurnalistų žmogžudystės. ES kol kas išlaiko tą patį paramos Rusijos pilietinei visuomenei lygį, bet tikrai pribrendo laikas numatyti didesnę finansinę paramą ir rasti būdų, kaip ji galėtų pasiekti tuos, kuriems taikomi vis griežtesni apribojimai pagal specialiai priimtus teisinius Rusijos aktus.

ES turi stiprinti Rytų Partnerystės politiką ir rasti efektyviausių paramos Ukrainai priemonių, nes nuo jos reformų sėkmės daug kas priklausys tiek pačios Ukrainos vidaus politikoje, tiek dvišaliuose santykiuose, tiek ir regione. ES turėtų sustiprinti bendradarbiavimą su šiomis šalimis saugumo srityje, taip pat ir paskatindama daugiau tarpusavyje bendradarbiauti Juodosios jūros baseino šalis.

Santykiuose su Rusija būtina vadovautis teisės viršenybės principu. Ne tik tiesiogiai bendraujant su Rusijos valdžia, bet ir įgyvendinant sankcijas bei prisidedant prie teisingumo atstatymo tokiais atvejais kaip „Jukos“ akcininkų byla. Didelė dalis atsakomybės tenka ir šalių narių vyriausybėms, kad jos užtikrintų tinkamą sankcijų įgyvendinimą, pvz. nustatant ir įšaldant sankcionuotų asmenų turtą ES valstybėse, taip pat susilaikant nuo bet kokių susitarimų sudarymo kuris galėtų susilpninti bendrąją ES poziciją. Pilietinė visuomenė vaidina ypač svarbų vaidmenį tokiais atvejais, kaip, pavyzdžiui, užkertant kelią “Mistralių” perdavimui Rusijai.

Antroji ES užduočių kryptis – kritiškai peržiūrėti labiausiai paveiktas bendrosios politikos sritis ir jas atitinkamai sustiprinti

ES turi konsoliduoti bendrą politiką prekybos, finansinių paslaugų ir operacijų, migracijos, energetikos, išorės sienų valdymo, informacijos ir kibernetinio saugumo srityse, taip pat peržiūrėti kai kurias pasenusias strategijas, sukurti Europos Energetinę Sąjungą, žiūrėti, kad vieningos rinkos taisyklės būtų taikomos visose srityse ir visiems veikėjams, taip pat ir ES energetikos rinkoje aktyviai veikiančioms Rusijos kompanijoms.

Atskira tema – Europos informacinės ir skaitmeninės erdvės atsparumas rusiškai propagandai

Pirmiausiai, ES turi sukurti analitinius gebėjimus ir stebėjimo pajėgumus tokiai veiklai sekti ir analizuoti bei formuoti atsaką.

ES reikia ne tik strateginės komunikacijos plano, bet taip pat peržiūrėti teisinę bazę, pvz., Audiovizualinių paslaugų direktyvą, kad turėtume veiksmingus instrumentus užkirsti kelią trečiųjų šalių mediapiktnaudžiavimams, ir inicijuoti bei remti propagandos dekonstrukcijos, žiniasklaidos laisvės bei aukštų žurnalistikos standartų skatinimo projektus tiek ES, tiek Rytų Partnerystės šalyse.

Manau, kad didžiausią ir ilgalaikį poveikį sukurtų būtų nedidelės apimties tiksliniai projektai, skirti stiprinti tiriamąją žurnalistiką. Be abejo, ir Europos žiniasklaida turi suprasti, kad tokių Rusijos valdžios sukurtų propagandos sklaidos šaltinių kaip “Sputnik” ar “Russia Today” pranešimai neturi būti cituojami rimtos europinės žiniasklaidos. Kremliaus noras veikti per svertus ES viduje labai ryškiai matyti per politinių partijų finansavimą. Didžioji dalis, bet ne visos ES šalys yra uždraudusios paramą politinėms partijoms iš trečiųjų šalių.

Kremliaus noras veikti per svertus ES viduje labai ryškiai matyti per politinių partijų finansavimą. Didžioji dalis, bet ne visos ES šalys yra uždraudusios paramą politinėms partijoms iš trečiųjų šalių.

Todėl svarbiausias įrankis būtų finansavimo skaidrumas ir tinkamas partijų bei jų įsteigtų institutų gautos paramos stebėsenos įgyvendinimas.

Europos Sąjunga ilgą laiką ėjo nuolaidžiavimo ir “meduolių” siūlymo Rusijai keliu. Siūlė vis naujesnius ir vis patrauklesnius bendradarbiavimo formatus, tikėdamasi, kad Rusija taps demokratiška ir atsakinga partnere. Tačiau Europa jau pergyveno tuščių iliuzijų etapą ir pradeda realistiškai vertinti Kremliaus režimo tikslus ir manipuliacijas, todėl ir santykius atnaujins tik tuomet, jei Kremliaus politika pasikeis iš esmės.

Nėra vieno stebuklingo recepto ar lengvų sprendimų kaip priversti Kremliaus režimą keistis.

Europos Parlamento priimtos rekomendacijos yra perduotos Europos Komisijai bei Išorinių santykių tarnybai ir šiandien jau šios institucijos turi imtis strateginio santykių įvertinimo, ES teisinės bazės modifikavimo bei numatytų prioritetų bei rekomenduojamų projektų finansavimo.

Nuotraukoje: TS-LKD partijos pirmininkas, europarlamentaras Gabrielius Landsbergis.

2015.07.10; 07:01


Prisijunkite prie diskusijos