Ką daryti išgirdus kaukiančią sireną
„Dėmesio visiems“ – tai įspėjamasis pulsuojančio 3 minučių trukmės kaukimo garsinis signalas (9 sekundės kaukimo – 6 sekundės pauzė). Juo pranešama apie artėjančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę, perspėjimo sistemos patikrinimą ar civilinės saugos pratybas.
Išgirdę sirenos kaukimą: įjunkite radiją arba televizorių ir išklausykite informaciją bei rekomendacijas; griežtai laikykitės rekomendacijų; būkite įsijungę LRT radijo ir (arba) LRT televizijos programas; laukite tolesnių nurodymų.
„Cheminis pavojus“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas, įspėjantis apie realų ar gresiantį cheminės taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Jis transliuojamas per radiją ir (arba) televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo „Dėmesio visiems“ perdavimo pradžios.
Išgirdę šį signalą: nedelsdami pasišalinkite iš užterštos teritorijos. Judėkite statmenai vėjo krypčiai, kad vėjas pūstų į šoną; jei nėra galimybės skubiai pasitraukti iš taršos zonos, likite uždarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite į vidų; išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo oru sistemas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas, patikrinkite, ar nėra plyšių, užsandarinkite būsto langus ir duris; be reikalo neikite į lauką, prireikus išeiti, saugokite kvėpavimo takus: užsiriškite sudrėkintą vatos ir marlės raištį arba nosį ir burną prisidenkite drėgnu rankšluosčiu.
Jei turite, naudokite respiratorių. Būtina saugoti odą, tam geriausiai tinka vandens nepraleidžiantys drabužiai ir avalynė. Grįžę būtinai nusiprauskite po dušu, apsirenkite švariais drabužiais, o užterštuosius sudėkite į polietileninį maišą ir išneškite iš gyvenamųjų patalpų; ruoškitės galimam evakavimui.
„Radiacinis pavojus“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas, įspėjantis apie realų ar gresiantį radioaktyviosios taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Jis transliuojamas per radiją ir (arba) televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios.
Išgirdę šį signalą: likite uždarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite į vidų; išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo oru sistemas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas, patikrinkite, ar nėra plyšių, sandarinkite būsto langus ir duris; be reikalo neikite į lauką, prireikus išeiti, saugokite kvėpavimo takus: užsidenkite vienkartine kauke, nosine ar rankšluosčiu. Jei turite, lauke naudokite dujokaukę ar respiratorių; suvarykite netoli esančius gyvulius ir naminius gyvūnus į tvartus, uždarykite šiltnamius, uždenkite šulinius; grįžę būtinai nusiprauskite po dušu, apsirenkite švariais drabužiais, o užterštuosius sudėkite į polietileninį maišą ir išneškite iš gyvenamųjų patalpų; ruoškitės galimam evakavimui; nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus.
„Katastrofinis užtvindymas“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas, įspėjantis apie katastrofinio užtvindymo grėsmę dėl galimos avarijos Kauno hidroelektrinėje. Šis signalas skelbiamas Kauno m., Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės r. gyventojams. Jis transliuojamas per radiją ir (arba) televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios.
Išgirdę šį signalą:
• jei esate Kauno hidroelektrinės užtvindymo zonoje, kuo skubiau pasitraukite į aukštesnes, saugias vietas;
• Kauno gyventojai prašomi išvykti iš Petrašiūnų, Panemunės, Žemųjų Šančių, miesto centro, Jiesios, Geležinkelio aikštės, Aleksoto žemutinės dalies, Vilijampolės, Marvelės, Lampėdžių ir Žemutinių Kaniūkų;
• Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės rajonų ir Pagėgių savival-dybės gyventojai prašomi išvykti iš gyvenviečių prie Nemuno; išvykdami iš namų, išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandenį, pasiimkite dokumentus, pinigus, kitus vertingus daiktus. Jei neturite galimybės išvykti, pakilkite į viršutinius namų aukštus;
• ruoškitės galimam evakavimui;
• nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus.
„Potvynio pavojus“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas, įspėjantis apie potvynio grėsmę dėl polaidžio ar intensyvių liūčių upėse pakilus vandens lygiui iki pavojingos ribos. Jis transliuojamas per radiją ir (arba) televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios.
Išgirdę šį signalą:
• būkite pasirengę apsaugoti savo gyvybę, gyvulius ir turtą;
• paruoškite visas turimas plaukiojimo priemones, apsirūpinkite paprasčiausiais plaustais, neperšlampama apranga (žvejų batais, apsiaustais ir pan.);
• pasirūpinkite, kad turėtumėte ilgai negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, būtiniausių vaistų;
• automobilius palikite saugioje teritorijoje, vertingus daiktus sukelkite kuo aukščiau;
• sutvarkykite vandens nutekėjimo sistemas, nuvalykite lietaus nutekėjimo groteles;
• ruoškitės galimam evakavimui;
• nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus.
„Uragano pavojus“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas, įspėjantis apie artėjantį hidrometeorologinį reiškinį, galintį sukelti ekstremaliąją situaciją. Jis transliuojamas per radiją ir (arba) televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios.
Išgirdę šį signalą:
• likite uždarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite į vidų, nesislėpkite prie lengvų konstrukcijų ar didelių medžių;
• užgesinkite ugnį krosnyje, išjunkite iš elektros tinklo nenaudojamus elektros prietaisus ir užsukite dujas. Uždarykite duris, langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas;
• iš balkonų išneškite lengvus daiktus arba juos gerai pritvirtinkite. Nepalikite automobilių prie didelių medžių;
• jei gyvenate mediniuose arba lengvos konstrukcijos namuose, slėpkitės rūsiuose;
• atidėkite planuotas keliones;
• nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus;
• įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai turi perspėti darbuotojus apie artėjantį uraganą ir informuoti, kokie darbai turi būti nutraukti. Pasirūpinkite, kad būtų sutvirtinti laikinieji pastatai ir konstrukcijos, taip pat mechanizmai ir įrenginiai.
„Oro pavojus“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas, įspėjantis apie tiesioginę priešo užpuolimo grėsmę. Jis transliuojamas per radiją ir (arba) televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios.
Išgirdę šį signalą:
• privalote išjungti iš elektros tinklo nenaudojamus elektros prietaisus, dujas ir vandenį;
• pasiimkite dokumentus, pinigus, maisto produktų, vandens, turimas asmeninės apsaugos ir medicinos pagalbos priemones, būtiniausių vaistų, apsirenkite ir skubėkite į artimiausią kolektyvinės apsaugos statinį ar kitą priedangą;
• jei liekate namuose, užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje;
• nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus.
„Perspėjimo sistemos patikrinimas“ – tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas, įspėjantis apie vykdomą perspėjimo sistemos patikrinimą. Šis signalas skelbiamas ir tuomet, kai įvyksta nesankcionuotas sirenų įjungimas. Jis transliuojamas per radiją ir (arba) televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios.
Kaip elgtis įvykus nelaimei?
Išgirdus pranešimą, kad įvyko nelaimė ar artinasi pavojus, patariama:
• išgirdę pranešimą apie nelaimę, elkitės ramiai;
• išgirdę informaciją apie pavojų, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite;
• nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingo reikalo;
• išklausę pranešimą apie įvykusią ar artėjančią nelaimę, toliau vadovaukitės nurodymais, be ypatingos priežasties niekur nevažiuokite;
• jeigu jūs vis dėlto privalote vykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms;
• automobilyje įsijunkite radiją. Klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų;
• išgirdę informaciją apie pavojų, neperkraukite ryšio linijos;
• stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimie- siems, draugams ir pažįstamiesiems mobiliojo ar fiksuo-tojo ryšio telefonais, nes tuomet ryšio linijos gali būti perkrautos ir užblokuotos. Gelbėjimo darbų pajėgoms bus ypač reikalingas laisvas ryšys, kad galėtų gauti praneši-mus, kokie gyvenamieji rajonai nukentėjo, kiek ten yra nukentėjusiųjų, kur siųsti pagalbą;
• skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistus asmenis ar apie kokį nors netikėtą pavojų.
Nelaimei praėjus:
• būkite atsargūs sugrįžę į vietovę, kur įvyko nelaimė;
• atsargiai apžiūrėkite pastatus. Jie gali būti apgadinti arba net ir suniokoti, todėl ypač pavojingi, nes gali bet kada sugriūti;
• įeidami į pastatą jokiu būdu nešvieskite sau kelio fakelu ar žvake. Nerūkykite, nes gali kilti gaisras arba įvykti sprogimas. Tai gali atsitikti dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia – dėl išsiveržusių dujų, išsiliejusių degiųjų medžiagų;
• laikykitės toliau nuo nutrūkusių laidų (taip pat telefono). Bet kuris laidas – mirtino pavojaus šaltinis;
• nejunkite elektros jungiklių, kol neįsitikinote, kad laidai tvarkingi ir nepažeisti;
• patikrinkite, ar name arba šalia jo nėra dujų, kitų cheminių medžiagų kvapo;
• neskubėkite vartoti namie likusių maisto produktų. Pirmiausia patikrinkite. Jie gali būti pažeisti cheminių medžiagų, pelėsių arba sugedę;
• neskubėkite vartoti vandentiekio ar šulinio vandens. Įsitikinkite, ar jis švarus;
• jeigu atsidūrėte netoli vietos, kur vyksta gelbėjimo darbai, o jūsų pagalbos ten nereikia, be reikalo netrukdykite gelbėtojams; niekur nevažiuokite iš namų. Keliai gali būti sugadinti arba užversti. Ypač pavojingi po nelaimių nedideli mediniai tiltai. Jeigu vis dėlto privalote vykti, būkite itin atsargūs – važiuokite saugiu greičiu. Susidūrę su kokia nors kliūtimi, pavojinga eismo dalyviams, kaip galima greičiau praneškite apie tai civilinės saugos tarnyboms.
Būtinieji reikmenys nelaimės atveju
Kilus nelaimei, kiekviena minutė yra labai svarbi, ir jeigu iš anksto turime sudėtus visus reikalingus daiktus, tai gali padėti išsaugoti ir sveikatą, ir gyvybę. Daugelio daiktų gali prireikti ne tik skubiai evakuojantis, bet ir liekant nelaimės atveju namie. Todėl geriausia juos laikyti supakuotus, kad prireikus būtų galima greitai paimti. Be to, visi šeimos nariai turi tiksliai žinoti, kur jie yra.
Pagrindiniai nelaimės atveju būtinai reikalingi daiktai:
• nešiojamasis radijo ar televizijos imtuvas su atsarginiais elementais;
• nešiojamasis žibintas su atsarginiais elementais;
• pirmosios medicinos pagalbos reikmenys;
• nuolat vartojamų vaistų atsargos;
• pinigai (grynieji ir kreditinės kortelės);
• dokumentai (pasas, asmens tapatybės kortelė, socialinio draudimo pažymėjimas, draudimo polisai, gimimo ir mirties liudijimai, nuosavybės dokumentai);
• atsarginis automobilio raktų komplektas;
• degtukai (įpakuoti į vandeniui atsparią pakuotę), žiebtu-vėliai;
• signalinės priemonės;
• žemėlapis ir telefonų numeriai tos vietovės, į kurią numatote išvykti;
• specialios individualios priemonės (pvz., vatos ir marlės raištis, nuolat vartojamų vaistų receptai ar jų kopijos, klausos aparato ar invalido vežimėlio atsarginės baterijos, atsarginiai akiniai ir kt.).
Evakuojantis prireiks papildomų daiktų. Reikia atsižvelgti į visų šeimos narių poreikius, ypač kūdikių, vyresnio amžiaus ar negalės žmonių, kuriems reikės specifinių reikmenų. Rekomenduojami pasiimti daiktai:
• vanduo (ne mažiau kaip 12 litrų vandens kiekvienam šeimos nariui);
• negendančios maisto atsargos trims dienoms;
• maistas kūdikiams, senyvo amžiaus arba turintiems laikytis specialios dietos žmonėms;
• virtuviniai reikmenys (skardinių atidarytuvas, vienkartinės stiklinės, lėkštės, universalus peiliukas, šiukšlių maišai);
• komplektas atsarginių drabužių kiekvienam šeimos nariui (avalynė, neperšlampamos striukės, kepurės ir pirštinės, šilti drabužiai, akiniai);
• antklodė ar miegmaišis kiekvienam šeimos nariui;
• sanitarinės ir higienos priemonės (tualetinis popierius, šiukšlių maišai, vienkartinės servetėlės, rankšluosčiai, muilas, dezinfekavimo priemonės, šampūnas, dezodorantas, dantų pasta ir dantų šepetėlis, šukos, lūpų balzamas ir kt.);
• priemonės praleisti laikui laukiant (knygos, žaidimai, žaislai vaikams);
• šeimyninės relikvijos, kelios šeimos nuotraukos;
• kiti reikmenys: popierius, rašiklis, siūlai ir adatos, kastuvėlis, replės, veržliaraktis, švilpukas, palapinė, kompasas, virvė, lipni juosta ir pan.
Informacijos šaltinis: KAM išleista knyga "Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui (atsakingasis redaktorius – dr. Karolis Aleksa)".
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
(Bus daugiau)
2015.02.25; 17:45