Lietuva niekaip neišbrenda iš įvairiausio pobūdžio nemalonumų. Nieko stebėtino, nieko keisto. Tai – natūrali kiekvienos valstybės būsena.
Į nemalonias istorijas įsipainioja ir kitų, net labai padoriai, sąžiningai, principingai, demokratiškai tvarkomų šalių politikai, verslininkai, specialiųjų tarnybų pareigūnai, bankininkai.
Tačiau skandalas nelygu skandalui. Vienais atvejais konfliktinės situacijos kuriamos dirbtinai, kitais sykiais jos kyla spontaniškai. Kai kada skandalai pakelia populiarumo reitingus, o kai kada – sužlugdo. Kokia nūnai situacija klostosi Lietuvoje, belaukiančioje rudenį rinkimų į Seimą?
Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Kam buvo naudingas vadinamasis FNTT skandalas? Kas čia susikrovė politinį kapitalą, o kieno reitingai potencialių rinkėjų akyse sumenko? Taip pat būtų labai įdomu išgirsti Jūsų komentarą, kodėl atsitiko būtent taip, kad Lietuvos visuomenė, man regis, aktyviai nepuolė palaikyti nė vienos iš besikivirčijančių pusių. Kitaip tariant, nepalaikė nei konservatorių su krikščionimis demokratais, nei VRM ministro R.Palaičio, nei A.Čapliko.
Vienintelis, kas iš šios konfliktinės situacijos neabejotinai susikrovė politinių dividendų, – Viktoras Uspaskichas ir Darbo partija. Vienareikšmiškai. Čia nėra jokių abejonių. Prisiminkime patį šio skandalo piką, kai konservatoriai – krikščionys demokratai su Algio Čapliko liberalais svaidėsi grėsmingais kaltinimais bei priekaištais? Kaip tada elgėsi ponas V.Uspaskichas?
V.Uspaskichas priėjo ir paprastai, bet aiškiai, suprantamai pasakė: svarstyti reikia globalius, visai valstybei aktualius projektus, pavyzdžiui, energetinius, o jūs riejatės dėl neesminių, tikrai mažai reikšmingų problemų. Po šių viešai ištartų V.Uspaskicho žodžių jo populiarumas ūgtelėjo. V.Uspaskichas neabejotinai sustiprino savo pozicijas.
Svarbu dar pridurti, jog Darbo partijos lyderio pouliarumas sustiprėjo ne automatiškai, ne atsitiktinai. Nėra taip, kad V.Uspaskicho reitingai augtų visuomet, kur jis tik beprieitų, ką bepasakytų. Taip tikrai nėra. Nereikia manyti, jog kiekvieną V.Uspaskicho žodį rinkėjai būtinai priims palankiai, draugiškai. Tačiau akivaizdu ir tai, kad vadinamasis FNTT skandalas, kurio metu vieni norėjo atleisti du aukšto rango pareigūnus, o kiti juos siekė sugrąžinti į postus, nacionalinės reikšmės įvykiu netapo.
Turiu ne vienerių metų apklausų rezultatus, kurie leidžia man daryti šiokius tokius apibendrinimus. O apibendrinimas būtų toks – šiuo atveju dauguma žmonių taip iki galo nesuprato, kas, ką ir dėl ko nori atleisti. Visuomenė nesuprato, ką reikėtų palaikyti, o ką – smerkti.
Kai kurias svarbias apklausas atlikome dar tuo metu, kai šis skandalas buvo vos tik įsiplieskęs, vaizdžiai tariant, – šviežias. Ir apklausų rezultatai parodė, kad maždaug 56 proc. apklaustųjų nepalaiko nė vienos iš besivaidijančių pusių – nei A.Kubiliaus, nei R.Palaičio, nei A.Čapliko.
Nepalaiko ne todėl, kad nenorėtų turėti kategoriškesnės nuomonės. Nepalaiko todėl, kad ne itin susigaudo, dėl ko pykstamasi, dėl ko laužomos ietys. Taigi visuomenė tiesiog susipainiojo savo vertimuose. Pavyzdžiui, vienu metu manė, jog Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko konservatorius – krikščionis demokratus. O juk būta ne taip.
Įdomiai klostėsi ir skandalo dėmesio centre atsidūrusio R.Palaičio reitingai. Jo autoritetas smuko, bet vis tik kritimas nebuvo ypatingai pastebimas, ženklus. R.Palaičio populiarumas beveik nekito nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio iki pat šių dienų. Kaip turėjo apie dešimt procentų gerbėjų, taip turi juos iki šiol. Skandalo metu tiesiog padaugėjo tokių, kurie jį vertina neigiamai: nuo 18 proc. iki 41 proc.
Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į aplinkybę, jog R.Palaičio populiarumas smuko dar iki FNTT skandalo. Žodžiu, ne tik dėl to, kad jis atleido FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Visuomenininkai, kurie kvietė žmones į mitingus palaikyti atleistųjų pareigūnų, neįvertino svarbios aplinkybės, jog Lietuva nesusigaudo, ką derėtų palaikyti, o ką – smerkti. Žmonėms nebuvo aiški ir Prezidentės D.Grybauskaitės pozicija. O juk Prezidentė iki tol visuomenės akyse buvo neabejotinai teigiamas herojus.
Taip pat būtina pabrėžti, jog politinės grumtynės dėl FNTT vadovo posto labiausiai pakenkė būtent D.Grybauskaitei. Nuo šių metų vasario iki kovo mėnesio ji prarado apie dešimt procentinių punktų.
Taigi laimėjo … V.Uspaskichas, nors šio skandalo sukūryje besisukusios politinės jėgos tikrai šito nenorėjo. Mano komentaras būtų toks: kol politikai ginčijosi, kam labiausiai tiktų užimti FNTT direktoriaus postą, o visuomenė ne itin susigaudė, kuo vieni blogesni arba geresni už kitus, į politinę areną ilgai nelaukdamas išėjo V.Uspaskichas ir visiems suprantama, paprasta kalba pareiškė, girdi, pats laikas atmesti tarpusavio rietenas ir pradėt rūpintis globaliais reikalais. Pataikė į dešimtuką. Kontrastas tarp to, ką kalbėjo A.Čaplikas, kokius argumentus dėstė konservatorių atstovai ir ką pasiūlė Darbo partijos lyderis, buvo itin ryškus.
Jūs norite pasakyti, kad ginčai dėl FNTT vadovybės priklauso būtent tiems skandalams, kada sunku apibrėžti, kur čia gerieji, o kur – blogieji veikėjai?
Skandalų tipų esama pačių įvairiausių. Pasitaiko prasmingų, lengvai išnarpliojamų, o pasitaiko ir paviršutiniškų, tarsi beprasmių, tuščiavidurių. Vieni skandalai visuomenei lengviau suprantami, kiti – ne itin aiškūs, sunkiai apčiuopiami. Pavyzdžiui, vadinamieji sekso skandalai. Visuomenė į juos reaguoja jautriau. Čia daugiau aiškumo.
Tad gal galite pasakyti, kokį vaidmenį suvaidino toji istorija su žaviąja žaliaake? Pakenkė ar padėjo Sauliaus Stomos populiarumui tas įvykis?
Kol kas sunku pasakyti. Nes S.Stomos pavardės nėra tarp tų, kuriuos respondentai spontaniškai pamini klausime “kokie visuomenės veikėjai geriausiai atstovauja jūsų interesus”. Iš tūkstančio respondentų nė vienas nenurodė S.Stomos pavardės.
O kaip derėtų vertinti Garliavos įvykius? Kam ši istorija prideda populiarumo ir tuo pačiu kieno autoritetą žlugdo?
Kam neprideda populiarumo, – ganėtinai aišku. Nepilnametės mergaitės istorija labiausiai smugdo teismų autoritetą. Po tų ne vieną sykį per televiziją rodytų vaizdų, kaip jėga bandoma išvežti mergaitę, teismų populiarumas tapo rekordiškai mažas. Rekordiškai mažas per visus paskutiniuosius 14-a metų. Teismų institucija ir anksčiau Lietuvoje nebuvo labai populiari. Tačiau dabar pasiektas lietuviškas rekordas. Žvelgiant į Eurobarometro duomenis Lietuva dėl neigiamo požiūrio į savo teisėjus užima priešpaskutinę vietą. Antroji nuo galo. Lietuvą šiuo požiūriu lenkia tik Bulgarija.
Akivaizdu ir nenuostabu, jog populiarumo nūnai netenka ir Teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Jei anksčiau jį kritiškai vertino 22 proc. apklaustųjų, tai dabar – jau 30 proc. respondentų jį laiko prastu ministru. Manau, populiarumo ministrui nepridėjo ir gana atviri vieši pareiškimai, kieno pusę jis palaikąs. Žodžiu, kas negina mergaitės globėjos Neringos Venckienės, to populiarumas krenta. Spėju, jog bet kokia partija, neigiamai atsiliepsianti apie mergaitės globėją, būtinai neteks dalies populiarumo. Ypač dabar, kai N.Venckienę palaikyti viešai ėmė ir žymūs kultūros, meno veikėjai, kurių tikrai neįtarsi nei tendencingumu, nei korupcija, nei veidmainystėmis.
Bet ši akivaizdi aplinkybė jokiu būdu nerodo, jog “Drąsos kelias” taps populiaria jėga, galinčia laimėti rinkimus į Seimą. Bent jau šiuo metu visos apklausos rodo, kad šio politinio – visuomeninio judėjimo reitingai – nepastebimi. Tikrai neleidžiantys svajoti bent jau apie minimalią pergalę šių metų rudens rinkimuose.
Kam buvo naudingi tie keli mitingai, surengti prie Seimo ir Prezidentūros? Jų pavadinimai skamba patraukliai – “Už teisingumą”. Tačiau kokios čia galimos povandeninės politinės srovės? Dividentus kaupia visuomenininkas Darius Kuolys?
Dariaus Kuolio populiarumas tikrai ūgtelėjo. Pateikus atvirą klausimą (be iš anksto suformuluotų atsakymų), kokie visuomenės veikėjai geriausiai atstovauja jūsų interesus, D.Kuolio pavardę spontaniškai nurodė 1,1 proc. respondentų. O tai reiškia, kad iš tūkstančio apklaustųjų vienuolika renkasi D.Kuolį. Žinoma, toks rezultatas nėra labai įspūdingas. Tačiau puikiai žinau, jog vien jau patekimas į šį sąrašą byloja apie asmens populiarumą.
Jei į šį sąrašą politikos ar visuomenės veikėjas patenka, vadinasi, jis nuveikė kažką tokio, ką potencialūs rinkėjai pastebėjo ir teigiamai įvertino. Palyginimui galiu tik pridurti, jog D.Kuolys šiuo metu avirame klausime surenka tiek pat balsų kaip ir, sakykim, ministrai Eligijus Masiulis ar Rasa Juknevičienė.
Tačiau meluočiau, jei sakyčiau, esą mitingai “Už teisingumą” – itin skaitlingi. Tokios dvasios, tokios energetikos, kokia buvo Sąjūdžio laikais, tikrai nėra. Ir nebus. Dabartiniai mitingai – žymiai kuklesni, pilkesni, lėtesni.
Galų gale ir pats pavadinimas nėra įdomus – “už teisingumą”. Kad mes visi – už teisingumą. Parodykite bent vieną, kuris būtų prieš teisingumą. Taigi šiame pavadinime neįžvelgiu nieko įpatingai uždegančio, to, kas labai patrauktų visuomenės dėmesį
Ar “Snoro” griūties priežastys bei pasekmės jau užmirštos? “Snoro” skandalas jau išsikvėpęs?
Čia – labai įdomi sutuacija. “Snoro” žlugimas, be abejo, sudavė rimtą smūgį bankų autoritetui. Po šio nacionalizavimo bankų autoritetai Lietuvoje dar negreit atsigaus. Juolab kad bankų įvaizdis menksta nuo pat 2008-ųjų, kai prasidėjo pasaulinė bankų krizė. “Snoro” skandalas pakenkė ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės įvaizdžiui. Jos pasitikėjimas nuo 68 proc. smuktelėjo iki 47 proc. Visuomenei net nesvarbu, tiesa ar melas buvo tie pareiškimai apie I.Degutienės artimuosius.
Tačiau kitos Lietuvos institucijos dėl “Snoro” žlugimo nenukentėjo. Dėl “Snoro” nekrito nei Prezidentės, nei Vyriausybės reitingai. Šią aplinkybę galima paaiškinti paprastai. Taip, istorija, be abejo, labai nemaloni. Bet iš šio skandalo buvo išsipainiota neįtikėtinai tvarkingai. Be milžiniškų eilių, be stumdymosi, muštynių. Latvijoje dėl “Snoro” bankroto visas savo santaupas prarado garsusis, legendinis kompozitorius Raimundas Paulas. O Lietuva tokių pasakojimų išvengė. Žodžiu, eilės prie “Snoro” egzistavo, bet jos buvo užtektinai tvarkingos. Vyriausybė sugebėjo situaciją kontroliuoti.
Kaip galėtumėte apibūdinti Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą nevykti į Varšuvą, kur buvo aptariami su saugumu susiję klausimai? Dėl šio elgesio jos reitingai smuktelėjo?
Balandžio mėnesį Prezidentės reitingai nekrito. Bet bendrosios tendencijos D.Grybauskaitei nėra labai optimistiškos. Jos populiarumas atvirame klausime mažėja trečias mėnuo iš eilės.
Svarbu taip pat, kad mažėja pasitikėjimas ir Prezidento institucija – kritimas 15% per tris mėnesius. Artimiausiu metu, matyt, Lietuvoje labiausiai bus pasitikima kariuomene.
Gintaro Visocko nuotraukoje: visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys.
2012.05.02
