Kaip viską pakeisti nieko nekeičiant


Print

Pirmas kartas visada nekaip nusiduoda. Jei ne spaudai – tą kiekvienas vyras ir nevyras pasakys. Bet pradėti kada nors reikia. Nes be blogos pradžios nebūna nei tautos pažangos, nei kadencijos pabaigos. Ką bekalbėt apie ūmiai pabrangusius sosto paveldėtojus.

Pirmąkart merus rinko žmonės, o ne partijų komsorgai. Ir užgriuvo įdomybės. Gausybės tautiečių, balsavusių už tūlą partiją, nepadėjo kryželio ant jos kandidato. Pakvipo keptais gaidžiais per Seimo rinkimus. Kaip visada, raguotiems geriems vyrams paskutiniams nušvinta kas seniai visiems aišku. Kad partijos neturi tų, už kuriuos žmonės balsuotų.

Ir trenkė būgnai su fanfaromis. Sezono naujiena! Tragikomiška operetė su farso elementais "Mes atsinaujiname!". Tikras džiaugsmas piktoms prasčioko akims ir ausims, turinčioms gerą atmintį. Kaip tik sistemosstambuoliųkrizė – taip iškart ir persitvarkymas.

Buvo arabų, rusų pavasariai. Mus užklupo partijų pavasaris. Susijaudinę viršūnės ištryškopermainų pažadais. Aišku, nedarant jokių pakeitimų ir paliekant senąją, patogiai išgulėtą tvarką. Ir niekam neįdomu, kad be permainų neįmanomosjokios permainos. Visi vaizduoja, kad pasodinus kitą senelį pavairuot žiguliukas pavirs nauju džipu.

Pragare, berods, devyni ratai. Normali partija paprastai turi tris. Partijos šaknelės – jaunimas, maitinantis kadrais ateitį. Partijos kamienas – gerai gyvenimo apšaudytas vidurinysis sluoksnis, iškeliantis vadovaujančias viršūnes. Faktiškai nulemiantis ir politikos kryptį, ir jos atsinaujinimą, ir vyresnybės kaitas. Ir – visiems matoma, vaisius nešanti partijos viršūnė, besimaitinanti vyksmu apačiose.

Partijomis pasiskelbusių drąsiųlietuviųbūreliams tai kaip komunizmas – arti, bet niekada. Nešioti bosams spurgas su kava, rinkėjams – kvietimus. Retkarčiais paplepėti konferencijose ar pasiautėti kokiuose susiėjimuose. Tokia partiniojaunimo dalia. Vidurinysis feodalinės piramidės sluoksnis tarsi renkamas. Tačiau pagal sostamiesčio strategų ruošinėlius, lojalumo politbiurui pagrindu. Todėl jo kaip ir nėra. O viršūnėje dešimtmečiais maskatuoja tie patys musių nutupėti vaisiai.

Atnaujinimų senajai operacinei niekas nebesiunčia. Nes ji nebepalaikoma gyvenimo. Geriausias pavyzdėlis – konservatoriai. Užsimanė naujo vedlio ir staiga labai netikėtai praregėjo, kad nėra iš ko rinktis. Abu variantai katastrofiški. Pasirinkimai be pasirinkimo. Nes paklausių rinkėjams lyderių nerasta.

Romi ir staiga suliepsnojanti, visiems įtinkanti ir todėl niekam nepatinkanti,kaip tik nori valdoma ponia. Kurios pakalbėjimus įrašius galima vaistinėse pardavinėt nuo nemigos – neblogai uždirbtum. Ir naujausios laidos, dažais kvepiantis žinomos firmos modelis. Kuris protingai vairuojamas gal per penkmetį ir atriedėtų iki Olimpo. Konstrukcijoje vien turbo ir new. Bet europietiškų išmanybių pusamžiai bendrakeleiviai nemėgsta. Tik vargas su jomis ir šoferiams konservatorių aplinkkeliuose.

Ką jau kalbėti apie socdemus, kurie "laimėjo rinkimus". Atsipalaidavę po rinkiminio akto ir permainomis nesisvaigina. Šioje kontoroje ateina lyderiai visiems laikams. Stropus viršininkas rytą ryžtingu veidu atsakinėja pamoką vienaip, o vakare, labai įdomiai šypsodamasis – kitaip. Kavalieriussu varlyte saugiai pavairuos ką tik nori – profsąjungas ar gynybą, sveikatą ar šiaip mašinėlę greitkeliuose. Kirba ištisas tuntasponiųpavibruojančiais isterikių balsais. Kurios po truputį žino viskąpasaulyje, bet kitiems pasakyti išmokytos tik rusiškai. Kas prieš tokią komandą atsilaikys?

Dėl socdemų nesinervinkit. Jų bosus, kaip ir pridera pagal ilgaamžę tradiciją, Viešpaties Angelas pakeis. Nors ne linksmiau ir pas trudovikus. Keletas apsitrynusių, pasipūtusių lesinėja kieme, bet naujo lyderio ant tvoros tai nematyt.

Galit žvengti susiriesdami, bet geriausiai čia atrodo TIT-uškos. Jų rūstusis kapitonas nepaliks tiltelio tol, kol jo neišneš. Ir tai tikrai teisinga ir tvarkinga. Geriau nieko nedaryti, negu persirenginėjimais prie padėvalkės juokinti visą turgų.

Tai, kad išstorėję partijos mikliai sunormalės – ežiuko sapnas. Ponų išgastis dėl savęs dar niekada jokio progreso nesukūrė. Pasaulį pirmyn stumia paprasta meilė žmonėms. Ir skausmas dėl kitų skausmo. Ir nesuvaidintas siekis, kad visiems būtų šviesiau, net jei man nuo to pablogėtų. Tokiais dyvais tėvynėj mūsų kol kas nekvepia. Visi tik spirga, kurį užpakalį į kurį krėslą persodinti. Ir ką naujo plakatuose įrašyti. Kad tik viskas liktų kaip buvę.

Kaip nuo pirmadienio metantys gerti pijokai, taip ir persitvarkantys partiečiai permainomis patys rimtai netiki. Tačiau kažkoks judesysjuk privaloištikti. Tuo juntamesnis, kuo baisesnis atšliaužia Seimo rinkimų siaubas. Tokia linksma dabar politbiurų pasisėdėjimų tema. Kaip viską pakeisti nieko nekeičiant.

Prognozė nesudėtinga. Realūs pajėgumai permainoms dar nesudygo. Bus pasitenkinta imitacijomis ir propaganda. Gal kiek žymiau sukrutės po rinkimų ta partija, kuri juos smarkiau prakiš. Ko iš širdies ir palinkėčiau. Nes kitų būdųpasveikti, kaip matyt, nebėra. Nekarčių vaistų nebūna.

Nuotraukoje: komentaro autorius Algimantas Rusteika.

2015.03.27; 04:43


Prisijunkite prie diskusijos