Balandžio 11-ąją apie 18 valandą vakaro Minsko „Oktiabrskaja“ metro stotelėje, esančioje netoli prezidento Aleksandro Lukašenkos adminisracijos pastato, įvyko galingas sprogimas.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pranešė, kad sprogimo metu žuvo 30 žmonių, o į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi per 100 baltarusių. Skelbiama, kad tai – pats didžiausias teroristinis aktas per visą Baltarusijos istoriją.
Kol kas nežinomos konstrukcijos įtaisas sprogo 17.58 val. metro stotyje „Oktiabrskaja“ šalia antrojo vagono. Balandžio 11-osios 22 val. Duomenimis, 7 žmonės tikrai žuvo, o per 50 žmonių nukentėjo. Įvykio vietoje iš karto darbą pradėjo visos Baltarusijos slaptosios ir specialiosios tarnybos, įskaitant Generalinės prokuratūros ir VRM darbuotojus.
Baltarusijos sostinėje Minske paskelbtas aukščiausiojo pavojaus režimas. Visa Baltarusijos milicija pradėjo dirbti padidinto pavojaus sąlygomis. sustiprintomis pajėgomis. Kalbėdamas per televiziją Baltarusijos vadovas asmeniškai paprašė minskiečių, kad šie nepanikuotų, o priešingai – būtų budresni ir atidesni. Pasak Baltarusijos vadovo, vienbalsiai priimtas sprendimas kelti baudžiamąją bylą. Tik kol kas Baltarusijos teisėsauga dar neapsisprendė pagal kokį konkretų straipsnį.
Agentūros „Rianovosti“ duomenimis, Baltarusijos Generalinė prokuratūra sprogimą linkusi kvalifikuoti kaip teroristinį aktą.
„Šiandien maždaug 17.45 val. stotyje „Oktiabrskaja“ buvo įvykdytas teroristinis aktas. Pagal šį įvykį iškelta baudžiamoji byla, sudaryta tyrimo grupė“ – būtent taip žurnalistams po pasitarimo Prezidentūroje tvirtino Baltarusijos Generalinio prokuroro padėjėjas Andrejus Švedas. Jo turimais duomenimis, sprogimo metu žuvo 11 žmonių, nukentėjusiųjų iš viso – 128, iš jų 22 asmenys yra itin sunkios būsenos. Balandžio 12-osios rytą nukentėjusiųjų pavardės pradėtos skelbti internete. Lietuvos Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pareiškė užuojautą per sprogimą Minske žuvusių ir sužeistųjų artimiesiems. Lietuvos piliečių tarp nukentėjusiųjų nėra.
Baltarusijos vadovas A.Lukašenka asmeniškai atsakingu už šios baudžiamosios bylos tyrimą paskyrė KGB vadovą. Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka nurodė, kad būtų kuo skubiau sukurta grupė kruvinam teroro išpuoliui tirti, sustiprintos visos saugumo priemones ir „viskas surasta, ką būtina surasti”. Baltarusijos vadovas reikalavo kuo greičiau sučiupti kaltuosius. „Rezultatai turi būti pateikiami nuolat, be sustojimo, kasdien. Todėl įsakau generaliniam prokurorui nedelsiant sukurti tyrimo grupę, o jei ji jau sukurta — sustiprinti ją prokuratūros, VRM, KGB darbuotojais“, – pirmadienį vakare teigė A.Lukašenka per nepaprastąjį pasitarimą prezidentūroje. Jis pranešė, kad grupės vadovu paskiriamas Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrėjus Švedas.
A.Lukašenka įsitikinęs, jog „per trumpiausius terminus reikia atsižvelgti į visas mažiausiais detales, jas visas kruopščiai ištirti ir surasti visus kaltuosius“. Nors išpuolį tiriančios grupės vadovu oficialiai paskirtas prokuroras A.Švedas, tačiau kažkodėl kreipdamasis į KGB vadovą A.Lukašenka pareiškė: „Jūs asmeniškai atsakote už šios baudžiamosios bylos tyrimą“. „Išanalizuokite visus faktus. Pažiūrėkite, galbūt yra ryšys su liepos 3-iosios dienos sprogimu. Galbūt tai vienos grandinės dalys. Nustatykite, kam tai naudinga, kas už to stovi, kam buvo naudinga sugriauti stabilumą ir ramybę šalyje. Viską išanalizuokite“, – susijaudinęs šaukė prezidentas.
Baltarusijos prezidentas taip pat pavedė Valstybės saugumo tarybos sekretoriui ir VRM vadovui „itin sustiprinti saugumo priemones visoje Baltarusijops teritorijoje“. „Veikite ryžtingai. Manau, žmonės mus supras“, – sakė prezidentas. Šiuos žodžius buvo galima suprasti įvairiai; ir kaip ryžtingumą, ir kaip skatinimą nesilaikyti įstatymų.
A.Lukašenka netrukus įsakė gynybos ministrui „realiai patikrinti visus sandėliuose esančius sprogmenis, amuniciją ir išsiaiaškinti, ar viskas vietoje?“. Jis neatmetė galimybės, kad „šią kruviną dovaną baltarusiams galėjo atvežti iš užsienio“. „Bet reikia pažiūrėti ir pas save“, – jis neatmetė ir galimybės, jog sprogmenys – baltarusiškos kilmės, Baltarusijoje pagaminti. Sveikatos ministrui A.Lukašenka nurodė: „Visus išgydyti, sužeistuosius pastatyti ant kojų, nes visko, ko reikia, užtektinai turime“.
Kreipdamasis į Minsko vykdomojo komiteto pirmininką, A.Lukašenka pareiškė, kad „šis įvykis neturi paralyžiuoti gyvenimo mieste“. Pasak A.Lukašenkos, „jokie viešojo transporto judėjimai negali sutrikti nė minutei”. Pasak prezidento, Minsko metropolitene judėjimas turi būti atkurtas nedelsiant.
Opozicijos lyderis Aleksandras Milinkevičius akcentavo, kad sprogimas Minske griauna Baltarusijos eurointegracijos šansą. Opozicinio judėjimo „Už laisve“ lyderis įrodinėjo, kad terorizmas nėra būdingas Baltarusijos istorijai ir tradicijai. Jo manymu, toks teroristinis aktas naudingas toms Baltarusijoje ir už jos ribų esančioms jėgoms, kurios siekia destabilizuoti padėtį šalyje. „Šitoms jėgoms yra svarbu išprovokuoti dar žiauresnes politines represijas, tuo siekiant sugriauti mūsų valstybės eurointegracijos galimybę, silpninti jos nepriklausomybę„ – sakė A.Milinkevičius.
Teroristinis aktas Minske – keistas reiškinys. Nereikėtų atmesti galimybės, jog teroro aktą surengė kas nors iš neviltin puolusių Baltarusijos opozicionierių, nebesitikinčių teisinėmis priemonėmis nuversti A.Lukašenkos. Tačiau visai įmanoma versija, jog šį sprogimą surengė pats A.Lukašenka, siekdamas ir populiarumo (sunku patikėti, jog Baltarusijos KGB nerastų kaltųjų), ir galimybės dar žiauriau tramdyti savo oponentus. Be to, teroristinis aktas Minsko centre gali suminkštinti širdis tų Vakarų visuomeninių bei politinių organizacijų, kurios A.Lukašenką kritikuoja už diktatoriškus valdymo metodus.
Nuotraukose: vaizdai iš Minsko, kur balandžio 11-ąją buvo surengtas teroro aktas.
2011.04.12
