Kapanojimasis per „naująsias technologijas“


Print

Prieš sa­vai­tę vy­ku­sio­je tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Ino­va­ci­jų die­na – Lie­tu­va 2030“ prem­je­ras An­drius Ku­bi­lius ir dau­giau ne­gu 200 vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, ver­slo įmo­nių, kul­tū­ros ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vų tei­kė idė­jas ir pa­siū­ly­mus vi­zi­jos „Lie­tu­va 2030“ įgy­ven­di­ni­mui. Ren­gi­nį „glo­bo­jo“ prem­je­ras, jau se­niai kal­ban­tis apie Lie­tu­vą kaip Bal­ti­jos tig­rą ar Ai­ri­ją (nors pas­ta­ro­ji ir­gi ne­at­si­lai­kė prieš pa­sau­li­nę kri­zę), to­dėl į kon­fe­ren­ci­ją su­kvies­ti „ino­va­ci­jų ly­de­riai“ apie 2030 me­tų Lie­tu­vą kal­bė­jo kaip ša­lį, pa­sie­ku­sią mak­si­ma­lų lai­mės in­dek­są, pa­ge­ri­nu­sią vie­šo­sios va­dy­bos efek­ty­vu­mą ir ska­ti­nan­čią ku­rian­čią vi­suo­me­nę. Ren­gi­nio me­tu da­ly­vių pa­siū­ly­tos idė­jos pa­teik­tos Vals­ty­bės pa­žan­gos ta­ry­bai. Vi­są šią op­ti­mis­ti­nę in­for­ma­ci­ją per­da­vė Vy­riau­sy­bės spau­dos tar­ny­ba. Ge­rai, kai de­gi op­ti­miz­mu – kar­tais juo ga­li už­krės­ti ir sa­vo ar­ti­mų drau­gų bū­re­lį. Ga­li vie­nam ar ki­tam sa­vo ben­dra­par­tie­čiui įteig­ti, kad apie ta­vo vyk­do­mą „fi­nan­sų gel­bė­ji­mo“ po­li­ti­ką ra­šys at­ei­ties eko­no­mi­kos va­do­vė­liai.

Ir ne tik Lie­tu­vos va­do­vė­liai, bet ir pa­sau­lio – juk mū­sų pi­lie­čiams už­krau­ti di­džiau­si Eu­ro­po­je pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čių (PVM) ta­ri­fai, iš de­ga­lų, ku­riuos sa­vo nu­se­nu­siems au­to­mo­bi­liams nau­do­ja be­veik 90 proc. vals­ty­bės pi­lie­čių, ima­mi di­džiau­si mo­kes­čiai (to pa­ties PVM ir ak­ci­zo), o iš ro­mių pen­si­nin­kų, Eu­ro­po­je gau­nan­čių ma­žiau­sias pen­si­jas, nu­rėž­ta po pu­sę ir dar dau­giau. Ką tas TVF, siū­lan­tis ap­mo­kes­tin­ti pen­si­jas ne­di­de­liais 10–15 proc. mo­kes­čiais, mes pa­ro­do­me pa­sau­liui, kad ga­li­ma nu­rėž­ti žy­miai dau­giau, ir mū­sų pi­lie­čiai vis vie­na liks ramūs, ne taip kaip triukšmadariai grai­kai. Ga­li įro­dy­ti net ir tai, kad jau 2011 me­tais Lie­tu­va įsi­ves eu­rą. Tie­sa, po sa­vai­tės ga­li „pa­tiks­lin­ti“ da­tą: eu­ras bus įves­tas 2012 me­tais. Nu­va­žia­vęs į už­sie­nį, per vie­ną svar­biau­sių eko­no­mi­nių te­le­vi­zi­jų ga­li dar la­biau „pa­tiks­lin­ti“ tą da­tą, nukeliant į 2013-uosius. O grį­žęs iš ten jau ga­li „pa­guo­džian­čiai“ kal­bė­ti, kad eu­ras bus įves­tas 2014 me­tais. Nors vi­sai ne­aiš­ku, koks tas eu­ras bus ir ar iš­vis jis bus.

Kad pi­lie­čiai tik­rai su­pras­tų, jog yra lai­min­gi, prem­je­ras su su­kvies­tais į kon­fe­ren­ci­ją kal­bė­to­jais su­kū­rė laimės matavimo vienetą – Lai­mės in­dek­są. Kas yra tas su­kur­ta­sis Lai­mės in­dek­sas? Prem­je­ras sa­ko, kad vals­ty­bės ge­ro­vę ver­tin­ti rei­kia ne taip, kaip jau du šim­tus me­tų įpras­ta, pa­gal ben­drą­jį vi­daus pro­duk­tą, o at­si­žvelg­ti į gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, pa­si­ten­ki­ni­mą ap­lin­ka, so­cia­li­nį pro­gre­są, po­li­ti­nę san­tvar­ką ir t. t. Ta­da mes pa­si­ro­dy­si­me lai­min­giau­si žmo­nės. Juk gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, kaip dar ne­se­niai siū­lė prem­je­ras, rei­kia ma­tuo­ti po­kal­bių mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais truk­me – čia lie­tu­viai už­ima ant­rą­ją vie­tą po ita­lų; pa­si­ten­ki­ni­mą ap­lin­ka ga­li­ma ma­tuo­ti ne tik ma­fi­jo­zų pa­si­grob­to­mis ir ne­pri­ei­na­mo­mis eže­rų pa­kran­tė­mis, bet ir kol kas dar pri­ei­na­mais miš­kais; so­cia­li­nį pro­gre­są ga­li­ma ver­tin­ti ne tik iš­au­gu­sio­mis, pi­lie­čių pi­ni­gi­nes leng­vi­nan­čio­mis de­ga­lų kai­no­mis, vir­ši­jan­čio­mis eu­ro­pi­nį ly­gį (pa­vyz­džiui, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je už die­nos al­gą ga­li­ma nu­si­pirk­ti 150 lit­rų ben­zi­no, o Lie­tu­vo­je – tik 12 lit­rų), o po­li­ti­nę san­tvar­ką tik­rai ga­li­me va­din­ti de­mo­kra­tine, nes per vi­sus rin­ki­mus lai­mi tie pa­tys – su­da­ry­da­mi nuo rin­ki­mų va­lios ne­pri­klau­san­čias „ko­a­li­ci­jas“, į ku­rias įtrauk­ti ga­li­ma bet ką, kad tik pats lik­tum val­džio­je.

Pri­pliaukš­ti ga­li­ma vis­ko. Pliaukš­da­vo ir ko­mu­nis­tų va­dai. Bet jie sa­vo pais­ta­lais bu­vo la­bai at­si­li­kę ir įgri­sę. Da­bar rei­kia mo­kė­ti pliaukš­ti nau­jai, mo­der­niai, pa­ro­dant, kad tau­ta pri­ta­ria. Ir iš­ties pri­ta­ria. Štai ir į tą kon­fe­ren­ci­ją su­kvies­ti „ino­va­ci­jų meist­rai“, už­liū­liuo­ti prem­je­ro kal­bų, kal­bė­jo apie po dvie­jų de­šimt­me­čių bū­si­ančią Lie­tu­vą kaip „kon­ku­ren­cin­gą“, „tech­niš­kai pa­žan­gią“, „pa­sie­ku­sią už­si­brėž­tų tiks­lų“, „pa­sie­ku­sią Va­ka­rų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę“, „ver­slią“, „vyk­dan­čią ino­va­ty­vią po­li­ti­ką“, „op­ti­mis­tiš­ką“. Prem­je­ras šį su­si­ė­ji­mą pa­va­di­no pra­na­šiš­kai – „Pa­žan­gos apaš­ta­lų fo­ru­mu“, mat jis nu­ma­tęs jo da­ly­viams am­bi­cin­gą tiks­lą – Lie­tu­vą pa­da­ry­ti „Šiau­rės Bal­ti­jos re­gio­no in­for­ma­ci­nių pa­slau­gų maz­gu“. Ta pro­ga prem­je­ras net­gi ta­po nau­ju pro­tų cen­tru pa­skelb­tos Vals­ty­bės pa­žan­gos ta­ry­bos pir­mi­nin­ku.

Kur­gi Lie­tu­va ne­taps tuo „maz­gu“, jei, sek­da­mas jau anks­čiau šau­niai įvyk­dy­tu Lie­tu­vos per­da­vi­mu šve­diš­kų ban­kų ma­lo­nei, ku­ria nau­ją pla­ną: Lie­tu­vą ati­duo­ti Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos „Barc­la­y’s“ IT cen­trui, JAV Ma­sa­ču­set­so tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­tui ir IBM kom­pa­ni­jai. Šiems „nau­jų­jų tech­no­lo­gi­jų mil­ži­nams“ prem­je­ras pa­ve­da steig­ti ty­ri­mų cen­trą, nes, pa­vyz­džiui, apie tūks­tan­tį dar­buo­to­jų jau tu­rin­čio „Barc­la­y‘s“ IT cen­tre net vi­du­ti­nio ly­gio pa­ta­rė­jo mė­ne­si­nė al­ga sie­kia 20000 li­tų, t. y. vir­ši­ja šve­dų ban­kų Lie­tu­vo­je dar­buo­to­jų al­gas. Ro­jus ku­ria­mas tie­siog mū­sų aky­se.

Gra­žu, kad prem­je­ras už­si­de­ga ūkio mi­nist­ro op­ti­miz­mu, jau per­nai ža­dė­ju­siu su­kur­ti net 30 tūkst. nau­jų dar­bo vie­tų. Ta­čiau net ir ku­riant nau­jas dar­bo vie­tas be­dar­bių skai­čius ka­tast­ro­fiš­kai dau­gė­jo per vi­sus me­tus ir net­gi šiuos me­tus, kol pa­sie­kė 325 tūkst. ri­bą. Da­bar, ačiū Die­vui, be­dar­bių skai­čius lyg ir pra­dė­jo ma­žė­ti – gal dėl se­zo­ni­nių dar­bų pra­džios, o gal dėl di­dė­jan­čios emig­ra­ci­jos. Iš­ties ne­dar­bas bū­tų dar la­biau iš­au­gęs, jei­gu gat­vė­je at­si­dū­ru­sie­ji, prem­je­ro pa­ta­ri­mu, ne­ieš­ko­tų nau­jų ga­li­my­bių už­sie­ny­je. Prem­je­ras tik­rai džiu­giai pa­siū­lo steng­tis ieš­ko­ti nau­jo­vių už­sie­ny­je, ku­rias esą po de­šim­ties ar dvi­de­šim­ties me­tų ga­li­ma bū­tų ge­ra­va­liš­kai at­vež­ti į tė­vy­nę. Kaip bū­tų pui­ku! Bet, de­ja, dau­gu­ma tik įsi­lie­ja į vis di­dė­jan­čią emig­ran­tų bū­rį. Ypač jau­ni­mas, vi­siš­kai ne­ran­dan­tis dar­bo pa­gal sa­vo iš­si­la­vi­ni­mą, da­bar, be­je, kai­nuo­jan­tį be­veik 20 tūks­tan­čių li­tų per me­tus. Taip, jau­ni­mą trau­kia aukš­tes­nio eko­no­mi­nio iš­si­vys­ty­mo ša­lys, iš ku­rių žmo­nės re­čiau grįž­ta į gim­ti­nę. Ne­ma­žai iš­ei­vių nuo grį­ži­mo su­lai­ko įsi­ti­ki­ni­mas, kad li­ku­sie­ji lin­kę į juos žiū­rė­ti nei­gia­mai: kal­tin­ti pa­trio­tiš­ku­mo sto­ka ar iš­da­vys­te, kal­tin­ti dėl sun­kaus sa­vo gy­ve­ni­mo, kad rei­ka­laus pa­pil­do­mų tei­sių ar iš­nau­dos so­cia­li­nę sis­te­mą. Pra­si­dė­jus kri­zei nau­ja emig­ra­ci­jos ban­ga tik pa­di­dė­jo. Da­bar skai­čiuo­ja­ma, kad Lie­tu­vos „ma­žė­ji­mo grei­tis“ su­da­ro 130 žmo­nių per die­ną.

Per pir­muo­sius ke­tu­ris šių me­tų mė­ne­sius emig­ra­ci­ja, pa­ly­gin­ti su 2009-ai­siais, pa­di­dė­jo be­maž tri­skart. Tie­sa, šis skai­čius iš­au­go dar ir dėl to, kad ki­lo triukš­mas dėl pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo (PSD), to­dėl tūks­tan­čiai žmo­nių su­sku­bo de­kla­ruo­ti iš­vy­ki­mą. Ta­čiau net ir tų, ku­rie tik da­bar pa­lie­ka Lie­tu­vą, ban­ga yra di­des­nė. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad per pra­ėju­sius me­tus Lie­tu­vo­je ne­li­ko Ši­lu­tės dy­džio mies­to – gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo be­veik 21 tūkst. Šie­me­ti­niai gy­ven­to­jų re­gist­ro tar­ny­bos duo­me­nys ro­do, kad per­nai sau­sio–­ba­lan­džio mė­ne­siais iš­vy­ki­mą de­kla­ra­vo 5 572 žmo­nės, šie­met jų skai­čius per­ko­pė 16 tūkst. Ki­taip ta­riant, kas mė­ne­sį Lie­tu­va ne­te­ko 4 tūkst. gy­ven­to­jų, ar­ba 130 žmo­nių per die­ną. Pa­pras­tai vals­ty­bei ne­ri­mą ke­lia 3 proc. mig­ra­ci­ja, o Lie­tu­vo­je ji jau pa­sie­kė 13–14 proc. Ar ga­li­ma iš­lai­ky­ti olim­pi­nę ra­my­bę ir dar svai­dy­ti pi­gius juo­ke­lius, kai per ke­tu­ris mė­ne­sius iš­vy­ko be­veik tris kar­tus daugiau pi­lie­čių pa­ly­gin­ti su per­nai? O prem­je­ras vis dar olim­piš­kai ra­mus ir juo­kau­ja. Ir dar va­ži­nė­ja dvi­ra­čiu tarp įtemp­tų dar­bo die­nų Vy­riau­sy­bė­je ir po­sė­džių Sei­me. Iš­ties tu­ri­me darbš­čiau­sią tur­būt vi­sa­me pa­sau­ly­je prem­je­rą – su­spė­ja ir Vy­riau­sy­bę val­dy­ti, ir Sei­mo na­riu – ne pa­čiu pras­čiau­siu – bū­ti.

Per di­de­lius dar­bus moks­lo tech­no­lo­gi­jos ir mo­kes­čių kė­li­mo sri­ty­je prem­je­ras pa­mir­šo, kaip su­da­ro­mas Sod­ros fon­das, skir­tas pen­si­joms mo­kė­ti. O gal tik no­rė­da­mas vėl pa­gąs­din­ti pen­si­nin­kus, kad jie nuo­lan­kiai su­tik­tų su ko­kiu nors nau­ju mo­kes­čių pa­di­di­ni­mu ar pen­si­jų kar­py­mu, pa­sa­kė, kad mo­kes­čių de­ga­lams ma­žin­ti ne­ga­li­ma, nes tai reikš­tų… pen­si­jų ma­ži­ni­mą. Prem­je­ras ti­ki­na, kad ak­ci­zas ben­zi­nui bei dy­ze­li­nui mū­sų ša­ly­je ir taip esąs vie­nas ma­žiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ki­tos prie­mo­nės – de­ga­lų im­por­tas ir pan. – jų kai­ną esą su­ma­žin­tų tik iki 8 ct. Ta­čiau prem­je­ras pa­mirš­ta pa­sa­ky­ti, kad per ak­ci­zo mo­kes­čius ir PVM vals­ty­bė su­si­že­ria mil­ži­niš­kus pi­ni­gus. Di­džiau­sios maž­me­ni­nės pre­ky­bos de­ga­lais tin­klą val­dan­čios ben­dro­vės „Lie­tu­va Sta­toil“ duo­me­ni­mis, maž­daug 53 proc. ben­zi­no kai­nos su­da­ro ak­ci­zas ir pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis (PVM), 40 proc. – did­me­ni­nė pro­duk­to kai­na, 7 proc. – maž­me­ni­nin­ko ant­kai­nis.

Va­di­na­si, iš ke­tu­ris li­tus kai­nuo­jan­čio lit­ro ben­zi­no vals­ty­bė pa­si­i­ma sau dau­giau nei du li­tus. Tad vie­nas mi­li­jo­nas au­to­mo­bi­liais be­si­va­ži­nė­jan­čių (o va­ži­nė­ti sa­vo au­to­mo­bi­liais pi­lie­čiai pri­vers­ti vis la­biau, nes vi­suo­me­ni­nis trans­por­tas dėl ke­tu­ris kar­tus pa­di­din­to PVM at­si­dū­rė ant su­nai­ki­ni­mo ri­bos) kas­dien vals­ty­bei duo­da „pel­no“ ar­ti 10 mln. li­tų (skai­čiuo­jant, kad vi­du­ti­niš­kai trans­por­to prie­mo­nė kas­dien su­var­to­ja po 5 lit­rus de­ga­lų). Prem­je­rui nė­ra „nie­ko keis­to, kad mo­kes­čiai su­da­ro ga­na di­de­lę de­ga­lų kai­nos da­lį“, taip esą yra vi­so­je Eu­ro­po­je, dės­to sa­vo bu­hal­te­ri­nius iš­skai­čia­vi­mus prem­je­ras. „Jei mes nu­tar­tu­me ma­žin­ti ak­ci­zą net ir že­miau Eu­ro­pos ri­bų, be abe­jo, gal ir su­ma­žė­tų kai­nos. Bet tai reikš­tų pa­ja­mų į biu­dže­tą ma­žė­ji­mą. Klau­si­mas, kie­no pen­si­jas mes pa­si­ruoš­tu­me ma­žin­ti, kad tu­rė­tu­me pi­ges­nius de­ga­lus?“ – pra­ėju­sią sa­vai­tę re­to­riš­kai klau­sė prem­je­ras.

Kaž­kaip jis pa­mir­šo, kad de­ga­lų ak­ci­zo ir PVM mo­kes­čiai, kaip ir vi­si ki­ti mo­kes­čiai, tik­rai ne­su­da­ro Sod­ros fon­do – į šį fon­dą di­dži­ą­ją lė­šų da­lį su­de­da va­di­na­mie­ji darb­da­viai ir nedidelėmis įmokomis prisideda dar­buo­to­jai. Prem­je­rui ver­tė­tų pa­kartoti fi­nan­sų kur­są. Ir, kas dar svar­biau, prem­je­ras nu­ty­li, kad de­ga­lų kai­no­je mo­kes­čiai pa­sie­kė kri­ti­nę ri­bą – šiuo me­tu Lie­tu­vo­je ben­zi­nui tai­ko­mas maž­daug 20 proc. di­des­nis ak­ci­zas nei nu­sta­ty­tas mi­ni­mu­mas ES ša­ly­se ir maž­daug 35 proc. di­des­nis nei lei­džia­ma Lie­tu­vai pa­gal iš­si­de­rė­tą per­ei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį. Tad api­plė­ši­nė­ti sa­vus pi­lie­čius „vals­ty­bės la­bui“ ta­po la­bai jau įpras­ta. Taip pa­si­tvir­ti­na gar­su­sis Kar­lo Mar­xo (K. Mark­so) tei­gi­nys, kad vals­ty­bė yra prie­var­tos me­cha­niz­mas. Ir nie­kur nuo to ne­pa­bėg­si.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: premjeras Andrius Kubilius.

„XXI amžius“, Nr. 39

2010.05.30 


Prisijunkite prie diskusijos