Kas yra mafija Lietuvoje?


Print

Seime prasidėjęs Seimo nario Lino Karaliaus apkaltos procesas gali parodyti tikrąjį jėgų santykį Seime. L.Karaliaus veikloje aptinkami įvairūs paslaptingi momentai, susiję ne tik su jo kelionėmis, bet ir su įtartinais finansiniais sandėriais. 2009 metų gruodžio 28 dieną į viešosios įstaigos  ,,Gyvenimas džiaugsme” sąskaitą iš Sveikatos apsaugos ministerijos pervesta 20 tūkstančių litų. Šiai viešajai įstaigai formaliai vadovauja L.Karaliaus motina. Kai kas daro prielaidas, kad šiuos pinigus L.Karalius panaudojo savo kelionei į Tailandą, Kambodžą ir Singapūrą. Šio politiko veiksmais pagrįstai piktinasi visuomenė, bet ar G.Kirkilo, V.Gapšio ir kai kurių kitų Seimo narių veikla mažiau skandalinga?

Įvairių šešėlinių klanų atstovai per paskutines kelias savaites susidūrė su rimtomis problemomis. Kovo 17 dieną suimtas Kauno teritorinių ligonių kasų vadovas Virginijus Šiaudikis. Jam pareikšti įtarimai dėl kyšių ėmimo, dokumentų klastojimo ir valstybinių lėšų grobstymo. Suimti ir dar keli asmenys – teritorinės ligonių kasos ir Kauno klinikų darbuotojai. Su rimtomis problemomis susiduria ir Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius, Vilniaus tarybos narys Gintautas Kėvišas. Kovo 3 ir kovo 17 – 18 dienomis jo bute ir darbovietėje atliktos kratos. G.Kėvišo veikla, susijusi su 77 milijonų litų, skirtų iš valstybės biudžeto, panaudojimu teatro scenos remontui, ir jo galimamos sąsajomis su kitomis aferomis domėtasi jau senokai, bet esminis tyrimas prasideda tik šiuo metu.

Su G.Kėvišu ir kitais jo bendraminčiais siejama ir daugiau skandalingų istorijų. 2009 metų pradžioje Seimo nariai Aurelija Stancikienė ir Kazimieras Uoka, žurnalistės Rūta Grinevičiūtė-Janutiene ir Rasa Kalinauskaitė pradėjo aiškintis G.Kėvišo klano veiklos užkulisius. Šioje srityje daug nuveikė menininkų grupė, sukūrusi pilietinę iniciatyvą. Šios iniciatyvos lyderiai A.Nakas ir R.Boravskis kartu su keliais bendražygiais įkūrė interneto svetainę. Joje pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kaip suinteresuotos grupuotės grobsto kultūros sričiai skirtas valstybės biudžeto lėšas. Tiesos nevengiantis R.Boravskis šiomis dienomis viešai pareiškė: “Kas yra mafija Lietuvoje? Aš manau, kad mafijai priklauso Kėvišas”. Jei Lietuvoje bus imtasi ir kitų rimtų tyrimų, gal paaiškės, kodėl du dešimtmečius veikė įtakingas V.Gelašvilio klanas, kas dangstė V.Uspaskicho veiklą?

Laukinio privatizavimo vingiai padarė didžiulius nuostolius mūsų valstybei ir jos piliečiams. Nuo 1993 metų pradžios Vilniuje itin aktyviai pradėjo veikti „Luokės“ klanas, o Kaune – kita įtakinga kriminalinė – finansinė grupuotė – EBSW klanas. 1993-1995 metais abu šie klanai įgijo didžiulę įtaką visoje šalyje, pusvelčiui privatizavo daugybę įmonių, įkūrė ir kelis vėliau žlugusius komercinius bankus, užvaldė ir valstybinius bankus (EBSW užvaldė Valstybinį komercinį banką, „Luokė“ – Žemės ūkio banką). Be to, Vilniuje tuo laikotarpiu įsigalėjo įtakingas „Status“ koncernas, kuriam vadovavo buvęs KGB pareigūnas V.Bieliauskas, sostinėje didelę įtaką įgijo įtakingi šešėlinio verslo magnatai R.Grainys, V.Diminšteinas, A.Gribojedovas (Gribas), R.Andriūnas (Remyga), Kaune – mafijos krikštatėviai „Satas“, „Matas“, „Gipsas“ ir kiti jų bendražygiai. Panevėžyje didelę įtaką įgijo su kriminalinėmis gaujomis artimai susijęs oligarchas „Šlipsas“ ir jo vadovaujamas klanas, Klaipėdoje – oligarchų A.Boso, R.Stonio ir M.Gusiatino vadovaujamas klanas. Ir kituose šalies miestuose ir rajonuose pasireiškė kriminalinio pasaulio atstovų įsigalėjimas. Iki šiol kai kuriuose provincijos rajonuose veikia vietos valdžią ir verslo struktūras apraizgę galingi klanai. Tauragėje klestintis „švininių“ klanas turi didžiulę įtaką vietos valdžios įstaigose, palaiko ryšius su korumpuotais teisėjais ir prokurorais. „Švininiams“ talkina ir „Stalino“ pravarde žinomas buvęs Tauragės apskrities vadovas. Pagėgių rajone įsigalėję korumpuoti valdžios pareigūnai palaiko artimus ryšius su kontrabandos tinklų organizatoriais. Specifinę padėtį kai kuriuose šalies rajonuose konstatavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas A.Anušauskas, pasakęs, kad iš kontrabandos gaunamais pinigais yra finansuojamos bent kelios partijos. Jis patikino, kad jei reikėtų, pasakytų ir konkrečias pavardes bei su tokia veikla susijusias firmas.

Su korumpuotų politikų ir teisėsaugos pareigūnų veikla siejama dar viena aktuali problema – sparčiai plintanti narkomanija. Organizuotų grupuočių nariai plečia narkotikų verslo apimtis, o suimti ir atsidūrę teisme, dažnai išteisinami ar nuteisiami simbolinėmis 2-3 metų laivės atėmimo bausmėmis. Policijos pareigūnai atkakliai kovoja su tokiomis grupuotėmis. Paaiškėjo, kad kelerius metus sostinėje veikė vadinamoji „naujoji Vilniaus brigada“. Vilniuje areštuoti 50 šios gaujos narių. Gaujos vadeiva ir dar keli įtakingi jo bendrai pabėgo į užsienį. Narkotikų verslo apimtys yra didžiulės, manoma, kad iš prekybos narkotikais Lietuvoje per metus gaunama apie 2 milijardus litų pelno. Dalis šių pinigų patenka į korumpuotų politikų ir teisėsaugos pareigūnų kišenes. Dažniau neutralizuojamos „jaunos“ grupuotės, egzistavusios tik ketverius – penkerius metus, o su prekyba narkotikais susiję gerai žinomos mafijos gaujos – „delfinų“, sportininkų“, „smauglių“ grupuotės ir kiti įtakingi kriminaliniai susivienijimai vis dar sėkmingai veikia. Jų sėkmės raktas – korumpuotų valdžios veikėjų parama.

Lėtai tiriami ir šešėlinių jėgų organizuoti išpuoliai prieš pilietinių judėjimų narius. Per pastarąjį pusmetį su įvairiais išpuoliais susidūrė Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) Prienų skyriaus vadovas E.Visockas, JDJ Kauno skyriaus atstovė D.Celiešiūtė, JDJ skyriaus „Vytis“ narė V.Anankienė ir kiti aktyvūs visuomenės veikėjai. Nuo kovo pradžios spaudimo bangą patiria ir JDJ Kauno skyriaus narys R.Matelis – jis gavo visą laviną grasinančių elektroninių laiškų, o kovo 20 dieną savo namo kieme aptiko sprogmenį. Vyksta tyrimas.

Kai Lietuvoje formuojasi pilietinės visuomenės židiniai, į pilietinę veiklą įsitraukia ir dvasininkai. Kaunietis kunigas Jonas Varkala domisi žmogaus teisių problemomis, dalyvauja pilietiniuose mitinguose, viename iš tokių mitingų pasakė kalbą, kurioje pabrėžė krikščioniškų vertybių svarbą. Kadaise, XIX amžiuje, visuomenę budino ir skatino veikti vyskupas Motiejus Valančius, vienas iš pagrindinių 1863 metų sukilimo vadovų kunigas Antanas Mackevičius ir kiti aktyvūs dvasininkai. XX amžiaus antroje pusėje į kovą už tautos laisvę ir krikščioniškas vertybes pakilo kunigai Alfonsas Svarinskas, Juozas Zdebskis, Sigitas Tamkevičius, Jonas Kauneckas ir daugelis kitų dvasininkų. J.Varkala teigia, kad jau metas sukurti pilietinę visuomenę, o juk krikščioniškos vertybės yra pilietiškumo pamatas.

Lietuvoje daugelį metų klestėjusi korupcinė piramidė jau skilinėja, jau matomi tam tikri permainų ženklai. Bet kaip atsitiko, kad mūsų krašte korupcija tokia didelė? Korupcijos įsigalėjimu mūsų šalyje suinteresuotas trikampis žiedas – monopolijas valdantys oligarchai, korumpuoti politikai ir stambių kriminalinių grupuočių vadeivos. Mafijos viršūnės klesti tol, kol egzistuoja fasadinė demokratija, besiremianti dvigubų standartų taikymu – teismai ir kitos atsakingos institucijos vienaip svarsto paprastų piliečių problemas ir visai kitaip žvelgia į mafijos autoritetų interesus. Bet negalima į šią situaciją žvelgti iš vieno taško, juk korupcijos plitimu posovietinėje erdvėje suinteresuoti ir Rusiją valdančio Kremliaus režimo lyderiai. Jie, pasitelkdami Rusijos žvalgybos agentus, skatina korupciją, paperka Ukrainos, Moldovos, Latvijos, Lietuvos ir kitų valstybių politikus. Tokie korupciniai procesai vyksta panaudojant tam Rusijos žvalgybos priedangos įmones – įvairius energetikos koncernus ir su naftos bizniu susijusias firmas. Tad rusiškojo imperializmo plėtros projektai yra susiję su korupcija. Naujasis XXI amžiaus imperializmas turi kelis veidus. Be rusiško imperializmo egzistuoja ir kitos grėsmės – ypač korporacinis imperializmas. Kai kurios galingos tarptautinės korporacijos plečia savo įtaką visame pasaulyje ir savanaudiškais tikslais bendradarbiauja su tironiškų režimų atstovais – su įvairių Afrikos šalių diktatoriais, ir ypač su Rusijoje įsigalėjusiais KGB – FSB klanais. Tad Rusijos saugumiečių klanų ir parsidavusių vakariečių kapitalistų bei politikų aljansas yra pavojingas ne tik Lietuvai ir kitiems Rytų Europos kraštams, jis kelia grėsmę ir visai Europai. Daug kas priklauso ir nuo vertybinės orientacijos, nuo to, kokią pasaulėžiūrą renkamės.

Prancūzijos filosofas ir rašytojas Andre Gliuksmanas mano: „Po Europą klaidžioja nihilizmo šmėkla. Popiežius Jonas Paulius II taikliai pastebėjo, kad daug europiečių gyvena ignoruodami krikščioniškas vertybes, jų gyvenime Dievo nėra. Ir F.Dostojevskio bei Solženycino tėvynėje Rusijoje šiuo metu tik apie 7 procentai žmonių yra praktikuojantys krikščionys. Nihilistinės blogio jėgos telkiasi, maskuoja savo veiklą po klastos ir melo priedanga. Bet laidoti krikščionybės idėjas, kaip kad daro kai filosofai ir visuomenės veikėjai, yra negarbinga. Būtent krikščioniškos vertybės yra atsvara Antikristo veiklai – anarchijos ir „mirties kultūros propagavimui“.

Lietuvoje ši kova akivaizdi. Bulvarinės „akropolių kultūros“ architektai – kėvišo ir sodeikos tipo veikėjai vis dar turi didelę įtaką, jie į savo tinklus yra įtraukę ir žinomus mokslininkus. Neseniai paaiškėjo, kad į abejotiną istoriją galimai įsipainiojo ir žinomas istorikas A.Bumblauskas. Jis dalyvavo interneto svetainės kūrime. Šiam projektui iš valstybės biudžeto buvo skirta 630 tūkstančių litų. Tačiau rezultatas prastokas – nėra nei svetainės, nei pinigų. Elito formavimasis mūsų krašte problematiškas. Lietuvos partijose su didelėmis kliūtimis dažnai susiduria pažangūs partijų nariai, pasisakantys už esmines permainas, už demokratinių idėjų įtvirtinimą. Dažnai kilimą link partinės vertikalės viršūnės nulemia giminystės ar finansiniai ryšiai. Net ir mokslo bei kultūros srityse dažnai pasitikėjimo kreditas suteikiamas ne gabiems kūrėjams ar mokslininkams, o tik partijų ir valdžios grupių pasitikėjimą pelniusiems žmonėms. O tai, kad vis dar pasitaiko svarstymai, kad Lietuvoje sunku įvesti tvarką neva dėl to, kad šalis maža, ir visur greta telkiasi giminės ir bičiuliai, tėra tipiškas pigus mitas. Juk gerokai mažesnėje Estijoje korupcija smarkiai pažabota, gerų rezultatų kovoje su korupcija pavyko pasiekti ir nedidelėje Slovėnijoje. Visos kalbos apie valstybės dydį ar etnines tradicijas, jei tuo norima pateisinti betvarkę ir korupcijos klestėjimą, tėra pigūs triukai. Valstybės ateitį nulemia piliečių valia ir ryžtingi valstybės vadovų veiksmai. Negalima pamiršti ir dar vieno esminio momento – kad valstybės sėkmės garantas yra Dievo įsakymų laikymasis.

2010.03.23


Prisijunkite prie diskusijos