Kastytis Stalioraitis. Dviguba pilietybė. Ar ne per anksti kalbėti?


Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Gitanui Nausėdai pergalingi 2019 metų Prezidento rinkimai vyko kartu su referendumu dėl dvigubos pilietybės, keičiant Konstituciją, kurioje dviguba pilietybė leidžiama tik išskirtiniais atvejais.

Kandidatas į Prezidento postą Gitanas Nausėda, kandidatė Ingrida Šimonytė ir ją iškėlusi partija TS-LKD pasisakė už dvigubą pilietybę.

2019 m. gegužės 12 d. Lietuvoje vykęs referendumas įvyko dalyvavaujant 53,16 % rinkėjų, tačiau pakeitimas nebuvo priimtas, kadangi pritrūko pritarimo: „Taip“ ištarė 73,45 % dalyvavusiųjų, t. y. mažiau nei pusė visų piliečių (0,39 %), 26,08 % – nepritarė. Pritrūko penktadalio balsų.

Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad referendumą dėl dvigubos pilietybės galima surengti 2024 metais kartu su Prezidento rinkimais.

Ir štai jis jau ėmėsi iniciatyvos dvigubos pilietybės klausimu kalbėtis su pasaulio lietuvių bendruomenių lyderiais.

Liepos 14 d. po metinio pranešimo apie nuveiktus darbus paklaustas, ar sieks antros kadencijos, prezidentas G. Nausėda atsakė, kad jam dabar tai neįdomu, priešakyje dar trys metai, per kuriuos daug kas gali atsitikti.

Bet, tikėkimės, kad nieko blogo Prezidentui neatsitiks, o tuomet darome prielaidą, kad antros kadencijos greičiausiai bus siekiama.

Tad Prezidento pareiškimus ir iniciatyvas dvigubos pilietybės klausimu galima laikyti būsimos rinkiminės kampanijos dalimi. Ji, beje, jau prasidėjo. Liepos 16 d. Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Pilietybės įstatymu ir atsižvelgdamas į Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją, pasirašė dekretą, kuriuo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkei Vokietijos pilietei Daliai Henke-Cijunskaitei, turinčiai ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, grąžino Lietuvos Respublikos pilietybę.

Miglota referendumo dėl dvigubos pilietybės vertė. Slaptai.lt nuotr.

Visgi, pasvarstyti, ar reikėtų dvigubos pilietybės siekti, jei referendumas vyktų dabar, o ne po trejų metų, kurie greitai prabėgs, verta. Verta todėl, kad po 2019 metų referendumo Lietuva susidūrė su naujais iššūkiais.

Svarbiausi iš jų – pandemija ir ypač priešiški, neprognozuojami santykiai su Rytų kaimynais, jau pasireiškę realia hibridine agresija, visų pirma „pabėgėlių“ srautais į Lietuvą.

Dviguba pilietybė įneša painiavą sveikatos apsaugos srityje, kai nėra mechanizmo, kuris nustatytų, kurioje valstybėje žmogus gali naudotis medicininėmis paslaugomis pandemijos metu. Jau matėme, kaip dėl pandemijos sutriko įprastinių medicininių paslaugų teikimo darbas, atsirado problemų su lovų skaičiumi ligoninėse. Ačiū Dievui ir Vyriausybei, kad medicinos paslaugos normalizavosi, bet niekas nėra tikras dėl naujų pandemijos bangų, naujų virusų, kuriems vakcinos dar nesugalvotos. Sunku padėtį kontroliuoti, kai nežinai, kiek ir iš kokių šalių dvigubą pilietybę turinčių piliečių panorės gydytis Lietuvoje.

Aštrėjant santykiams su Rytų kaimynais Lietuva bus priversta didinti karių skaičių ir net turi būti pasiruošusi visuotinei mobilizacijai. Ir čia iškyla neaiškumai su dvigubą pilietybę turinčiais Lietuvos piliečiais, gyvenančiais svetur, tiek šaukiamojo amžiaus, tiek visuotinės mobilizacijos atveju. Neaiškumas iškyla dėl konstitucinės karinės tarnybos pareigos. Ir štai kodėl.

Vienybė – tikra ar šventinė. Vytauto Visocko nuotr.

Jei po 2019 metų referendumo dviguba pilietybė būtų įsigaliojusi, konstitucinio įstatymo projekte jau buvo numatyta, įgijus kokios Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybė neprarandama. Tai – valstybės, priklausančios Europos Sąjungai, Europos ekonominės erdvės susitarimui, NATO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO). Bet juk tik NATO valstybių piliečiai, turintys ir dvigubą  pilietybę, yra pasiruošę kartu su mumis gintis. Tokios EBPO šalys, kaip Japonija, Pietų Korėja, Naujoji Zelandija ir t.t., mums niekuo nėra įsipareigojusios.

Todėl, mano nuomone, dar anksti pasisakinėti už dvigubą pilietybę bent jau anam referendumui pateiktoje apimtyje, kai iki Prezidento rinkimų dar liko treji metai, nebent siekiant aukštų populiarumo reitingų apklausose.

2021.07.16; 20:00

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.