Šių metų gruodžio 14-ąją portalas slaptai.lt yra paskelbęs žurnalisto Gintaro Visocko straipsnį “Tas prakeiktas lietuviškas abejingumas, neišmanymas, susiskaldymas”:
Publikacija susilaukė didelio visuomenės ir skaitytojų susidomėjimo. Šiandien skelbiame “Vilnijos” draugijos pirmininko, Hab. Dr. Kazimiero Garšvos pastabas. Tikimės, šis rašinys taip pat sudomins mūsų skaitytojus. Mums visiems turėtų rūpėti, kas, ką ir kaip apie mus rašo lenkiškoje spaudoje.
XXX
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas Nr. SPR-76 visiškai atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautinius įstatymus, deklaracijas, nutarimus.
Pareiškėjos skundo kiekviename puslapyje yra daug rašybos, skyrybos, stiliaus, logikos klaidų, kai kurių sakinių prasmės neįmanoma suprasti (p.2-5) ir teisėjo valia, ar tokį skundą priimti, ar jį prašyti parengti pagal Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus.
Siekiant pateisinti neteisėtus veiksmus, skunde yra daug neteisingų, nepagrįstų teiginių. Internetiniame tinklapyje wilnoteka.lt atsispindėjo ne “Lietuvoje gyvenančių lenkų tautybės Lietuvos Respublikos piliečių visuomenei didelis susirūpinimas ir nerimas”, o Lenkų rinkimų akcijos rūpestis, kad mokyklose būtų išlaikytas tos partijos lopšys, motina maitintoja bei rinkimų štabas. Matyti didelis troškimas rinkimų tikslu kurstyti piliečius lenkus prieš savo Tėvynę. Tikslas pateisina priemones: tautiečiams meluota, jie apgaudinėti, sėta nerimas, bauginta, skelbta dezinformacija ir slėpta teisinga informacija, kurstyta tautinė nesantaika.
Siekiant išsisukti nuo atsakomybės, pareiškėjos tendencinga informacija pavadinta “nuomone”, kuri prirašyta 60 000 pasaulio gyventojų, kurie dėl apgaulės, bauginimų ir seniūnų, mokytojų, žurnalistų, kitų 3000 Lenkų rinkimų akcijos aktyvistų spaudimo turėjo pasirašyti tą raštą ir neturėjo teisės pareikšti savo nuomonės. Rašte neatsispindi “visuomenės dalyje vyraujančias (vyraujančios?) nuomonės”: kaip rašo Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės atstovas R.Maceikianecas, “Lietuvos valstybė pirmiausia turi apsaugoti Vilniaus krašto lenkus nuo politinio tomaševskininkų terorizavimo […]. Į protestus, piketus, demonstracijas niekas iš lenkų neis, kol Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikieriai, kitaip tariant, Tomaševskis su šeima ir posovietinėmis struktūromis, neduoda įsakymo […]. Vilniaus lenkai mokomi tapti ne Lietuvos, o Lenkijos patriotais […]. Lenkijos visuomenė žino tik tiek, kiek jai žinoti leidžia korumpuoti ir priklausomi nuo valdžios vyrų žurnalistai” (žr. slaptai.lt, 2011-09-06).
Wilnotekos raštai nėra ir “pažiūrų, komentarų, supratimų, išvadų ir pastabų, žinių skelbimas apie Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Švietimo įstatymo pataisas, kartu ir politinės diskusijos forma” (p.2, punktas 3). Diskusija vyko tik Seime, spaudoje, posėdžiuose. O aptarimų publikacijų autoriai neapklausė 250 000 ir net 60 000 Lietuvos lenkų ir neapibendrino jų pažiūrų, komentarų, supratimų, išvadų, pastabų, žinių, todėl toks teiginys taip pat nepagrįstas.
Netiesa, ir kad Lietuvoje “visa lenkų visuomene (gal visuomenė?) ir Lenkijos valstybė atidžiai stebi vykstančius Lietuvoje procesus”. Tomaševskininkai nėra “visa lenkų visuomenė”, o Lenkijos revanšistai, kresų organizacijos, A.Gurskis, Sikorskis ir panašūs neatstovauja 50 mln. Lenkijos piliečių ir visos valstybės.
Publikacijoje pažeista ne tik elementari žurnalistų profesinė etika, visuomenės informavimo objektyvūs principai, bet ir šmeižtais, dezinformacija kurstoma tautinė neapykanta, prievarta, diskriminavimas. Jau ir įvyko nemaža įstatymų pažeidimų dėl panašių kurstymų (žr. priedą). Pareiškėja prašo nurodyti ‘neteisingos, netikslios ir šališkos informacijos pateikimo” konkrečius faktus jos publikacijoje (p. 2, punktas 9), todėl toliau dalelę jų ir pateiksime, nes iš viso yra sunku rasti sakinį be dezinformacijos.
Neteisingai skelbta ir gąsdinta, kad priėmus Švietimo įstatymą „lenkybė Lietuvoje prapuls”, “lenkų mokytojus pakeis mokytojai lietuviai”, “mokykloje bus pateikiama tik lietuviškų istorinių faktų versija”, “Lietuvos lenkai, norėdami išlaikyti egzaminą, turės tapti lietuviais ir pradėti galvoti lietuviškai”, “lenkiškose mokyklose bus prievarta įsakyta dalį pamokų dėstyti lietuviškai” ir t.t. Todėl, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas prims Švietimo įstatymą, bus “lenkų švietimui šiame krašte galas”. “Tai gali būti paskutinė galimybė išgelbėti lenkiškas mokyklas, išgelbėti Lietuvoje lenkybę”. Bet jau veikiant šiam įstatymui, nė viena lenkiška mokykla neuždaryta, daug kur jiems sąlygos geresnės negu lietuviškoms mokykloms, jokio “galo” niekas nemato ir nieko nereikia gelbėti, nes Lietuvos švietimas artinamas prie Europos Sąjungos standartų, lenkų kultūrai čia sudarytos geriausios sąlygos pasaulyje.
Neteisingai teigta, kad Lenkijos ir Lietuvos lenkų “tačiau šaknys tos pačios”, “bendra istorija ir tradicijos”. Vietinių Lietuvos lenkų bendra istorija, tradicijos yra su LDK ir Lietuva, o šaknys – lietuviškos (žr. “Lietuvių kalbos enciklopedija”, p. 312, H.Turskos ir daugelio kitų mokslo darbus).
Pareiškėjas pareiškia, kad jam yra žinoma (čia reikia kalblelio) jog savo veikloje būtina laikytis Konstitucijos nuostatų, žurnalistų profesinės etikos reikalavimų, visuomenės informavimo principų, kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų” (p. 4, 22 punktas), bet vistiek pažeidė LR Konstitucijos 3,10, 14, 17, 25 str., LR Asociacijų įstatymo 3, 14 str., Visuomenės informavimo įstatymo 3, 16, 41 str., Valstybinės kalbos, Švietimo įstatymus, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 1, 2 str., todėl šios asociacijos registracija turi būti panaikinta.
2011-09-09 per LR radiją apžvalgininkas S.Jokubaitis pagrįstai nurodė, kad naujas autonomininkų veiklos scenarijus buvo parengtas Lenkijoje. Pareiškėja, gaudama atlygį iš Lenkijos Polonijos televizijos ir galimai iš kitų organizacijų, organizavo vad. Lietuvos lenkiškų mokyklų tėvų komitetą ir per Wilnoteką skleidė Lenkijos revanšistų dezinformaciją, neskelbė objektyvios, visapusiškos informacijos, nesikreipė į kompetentingas valstybines, visuomenines organizacijas pateikti argumentus ir paaiškinimus, pagrindžiančius Švietimo įstatymo nuostatų būtinumą. Daugumas LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, LR Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų pedagogikos specialistų lenkų kalbos nesupranta ir neprivalėjo kaip nors sekti Wilnoteką ir jai talkinti. Tretysis suinteresuotas asmuo pareiškėjai interviu yra teikęs anksčiau, straipsnių yra skelbęs kitur, bet į tai neatsižvelgta.
Su Lenkų rinkimų akcija susijusi žiniasklaida objektyvios informacijos, prieštaraujančios jos interesams neskelbia arba iškraipo.
2011-07-11 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas Nr. SPR-76 yra visiškai pagrįstas ir nebuvo jokio objektyvaus pagrindo jį skųsti. Nepagrįstą ir pagal Valstybinės kalbos įstatymą neparengtą pareiškėjos skundą siūlome atmesti.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: mokslininkas Kazimieras Garšva, šią savo kalbą įteikęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
2011.12.29
