Dar 1989-ųjų birželį, žlungant komunistinei santvarkai Vengrijoje, Viktoras Orbanas, kuris tuomet buvo vos 26 metų politinis disidentas, išgarsėjo viena ugninga kalba, kurią pasakė per ceremoniją, skirtą pagerbti 1956-ųjų Vengrijos sukilimo aukas, vykusią Didvyrių aikštėje, Budapešte.
Joje pareikalavo surengti laisvus rinkimus ir išvesti sovietinę armiją. Tais pačiais metais jis dalyvavo opozicijos derybose su komunistine valdžia, kuri netrukus žlugo.
1990 metais V.Orbanas išrinktas į Vengrijos parlamentą, po metų gavęs Soroso fondo stipendiją išvyko studijuoti į Oksfordą. 1993 metais pradėjęs vadovauti Jaunųjų demokratų federacijai, arba “Fidesz”, pasuko ją į dešinę.
Po penkerių metų jis tapo šalies premjeru, tačiau tada vadovauti vyriausybei nesisekė: nors Vengrija buvo priimta į NATO, o ekonomika augo ir buvo sumažinta šalies infliacija, vis dėlto šalį tada krėtė korupcijos skandalai.
Jo ekonominė politika labiau priminė kraštutinių kairiųjų pažiūras – buvo nacionalizuota nemaža įmonių dalis, jų kapitalas atsidurdavo draugiškų V.Orbanui kompanijų sąskaitose, o šalies ekonomika ėmė strigti. 2002 metais jo vadovaujama koalicinė vyriausybė žlugo. Jis pats perėjo į opoziciją. 2010 metais “Fidesz” partija triuškinama persvara laimėjo rinkimus ir parlamente užsitikrino 263 iš 386 vietų.
Tada V.Orbanas išrinktas šalies premjeru. Po 2010 metais pasiektos pergalės jis galėjo pasakyti, kad Vengrija pagaliau “imasi darbų, kurių nepabaigė 1989 metais”. Ir viskas esą daroma tik šalies labui. Nepabūgęs ES lyderių reikalavimų ir bauginimų sulaukti sankcijų, TVF sprendimo netekti paskolos, premjeras sakė: “Mano interesai – pirmiausia Vengrijos interesai. Jie yra svarbiausi. Būtent vengrai patys man suteikė mandatą pabaigti neužbaigtus darbus”.
V.Orbanas yra apdovanotas Vatikano Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu. Jį įteikė popiežius Jonas Paulius II. V.Orbanas yra kalvinistas, jo žmona – katalikė, jie turi penkis vaikus.
Nuotraukoje: dabartinis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
2012.01.31
