Belgijos sostinė Briuselis – ypatingas miestas. Čia įsikūrusios 288 diplomatinės atstovybės ir maždaug 100 tarptautinių organizacijų, lobistinių firmų.
Būtent todėl šis miestas – labai patogi vieta įvairiausio plauko šnipams.
Taip Briuselį apibūdina Marko Zaterini leidinyje „La Stampa“.
Buvęs Belgijos saugumo tarnybos vadovas Alenas Vinants dar 2012-aisiais metais pareiškė: „šalyje seniai nusistovėjusi taisyklė, jog visi visus seka“. Buvęs Belgijos slaptosios tarnybos šefas pabrėžė, jog nereikia būti naiviu, esą Briuselyje šipinėja tik rusai, kiniečiai ir iraniečiai.
Ši jo užuomina reiškė, kad JAV slaptosios tarnybos Belgijoje – taip pat aktyvios. Taigi po Šaltojo karo laikų Briuselis tapo tikru šnipų rojumi.
Tačiau manydami, jog Briuselyje knibždėte knibžda džeimsų bondų, nereikia pamiršti ir aplinkybės, jog šiandieninis pasaulis tapo toks modernus, kad nebeliko … paslapčių. Visi apie visus žino viską. Net ir didžiausių paslapčių nebeįmanoma saugiai uždaryti į seifą.
Kai 2013-aisiais metais rusų diplomatai Europos Tarybos pirmininkui padovanojo pačią moderniausią kompiuterinę įrangą, garantuojančią kokybišką ir saugų priėjimą prie kompiuterio duomenų, prancūzų eurokomisaras Barnje nusišypsojo: „O aš kiekvieną rytą ateinu į savo darbo kabinetą ir sakau „labas rytas visiems, kurie manęs klausosi“.
„Aš nežinau, ar jie pajėgūs panaudoti sukauptus milijardus duomenų ir ko konkrečiai jie ieško. Galbūt jie stebi politikus tam, kad vėliau juos galėtų spustelėti norima linkme. Be to, egzistuoja ekonominio pobūdžio šnipinėjimas. Bet kas išdrįs pasakyti, jog būtent taip ir yra, ir jokie kiti variantai – negalimi?“ – toks įprastas ES pareigūnų komentaras.
Pasiklausymo aparatūrą užsienio šalių slaptosios tarnybos pradėjo montuoti ES pastatuose dar 1995 metais, kai vyko intensyvios statybos. Tačiau tik 2003-aisiais metais vertėjai pradėjo masiškai skųstis elektroniniais trukdžiais. Ir tik tada technikos specialistai kabinetuose aptiko pasiklausymo įrenginių, kurių tuose kabinetuose neturėjo būti.
Beje, tie, kas seniai dirba Briuselyje, puikiai prisimena paslaptingą serbų diplomato mirtį aerouoste. Tyrimą dėl mirties priežasčių labai skubiai numarino.
O keletą mėnesių prieš tai Exxon firmos vadovas buvo nušautas trimis šūviais, kai susiruošė išeiti iš itališko restorano.
Ar tai – normalu? Toks „La Stampa“ žurnalisto M.Zaterini klausimas.
Informacijos šaltinis – La Stampa
2015.05.05; 06:55
