Vasario viduryje vykusią moderniausių ginkluotės sistemų prezentaciją Amerikos gynybos viceministras Robertas Workas pradėjo nuo perspėjimo, kad Kiniją yra kylanti galia su įspūdingu techniniu potencialu.
Be abejo, simptomiška, kad apie kylančias galias prabilo būtent karo reikalus kuruojantis politikas, kita vertus, irgi įsidėmėtina užuomina apie Kinijos techninį potencialą, kuris, akivaizdu, plynoje vietoje neatsiranda – potencialui reikia labai laikui imlių kruopščių tyrimų. Kokiu būdu tai pavyksta (jei pavyksta) Pekinui, kai šalis dar prieš ketvirtį amžiaus turėjo tvirtą „pasaulio fabriko“ reputaciją?
Žinia, kokiu – apie tą metodą reguliariai skelbia tarptautinė žiniasklaida. Interneto platybės begalinės, „smalsiems“ žmonėms atveriančios irgi tokias pat galimybes. Jei jau ne tik konkuruojančios kompanijos, bet ir politiniai sąjungininkai kai kada nevengia šnipinėti vieni kitų, kodėl technologijų vagystėmis negali užsiimti valstybių specialiosios tarnybos ar net pačios valstybės?
Tikro ar propagandinio Kinijos technologinio proveržio priežastis ne vien ta, kad investuotojai vis dažniau palankiai vertina pietryčių Aziją, kur technologinės kompanijos iš tiesų demonstruoja augimą. Tarkime, kinų milžinės „Alibaba“, „Baidu“, „Netease“ kotiruojamos Niujorko akcijų biržoje ir įtrauktos į indeksą „MSCI Emerging Markets“. Kinija išlieka santykinai neturtinga valstybe, kurioje BVP dalis gyventojui sudaro maždaug ketvirtadalį tenkančios JAV piliečiui.
Todėl ne tik pradinį, bet ir didžiausią impulsą technologiniam Kinijos proveržiui, panašu, davė ir tebeduoda nebūtinai akivaizdi, bet agresyvi politika. Bet kuriuo atveju planetos žiniasklaidoje nuolat užsimenama apie tai, kad Kinijos universitetai, tyrimų centrai, kompanijos bei karinės žinybos užsiima technologinių bei pramoninių paslapčių vagystėmis iš Vakarų.
Spaudos pranešimai neatspindi kinų vykdomo kibernetinių atakų masto. Informacijos vagystėmis iš JAV kompanijų užsiimančių šnipų bei interneto įsilaužėlių sekimu bei demaskavimu užsiimančios kompanijos „BLACKOPS Partners Corporation“ generalinio direktoriaus Casey Flemingo teigimu, šimtai bendrovių neinformuoja apie informacijos nutekėjimą, nes tai pakenktų jos reputacijai, arba, kas dar blogiau, tiesiog nepastebi, jog buvo apvogtos.
C. Flemingo teigimu, jo bendrovės vertinimu, JAV ekonomika dėl pramoninio šnipinėjimo kasmet praranda 5 trilijonus dolerių, kas sudaro maždaug 30 proc. BVP. 2015-aisiais fiksuotas 10 kartų išaugęs šnipų bei interneto įsilaužėlių aktyvumas.
2014-ųjų gegužę Amerikos teisingumo ministerija oficialiai apkaltino 5 kinų karinius interneto įsilaužėlius iš padalinio nr. 61398, kad šie užsiėmė pramoninių inovacijų vagystėmis. Bet kariniai interneto įsilaužėliai – tik dalis sistemos. Buvęs karinės kontržvalgybos specialusis agentas, kontržvalgyba kibernetinėje erdvėje besispecializuojančios kompanijos „Incident Response at SpearTip“ vadovas Joshas Vanderis Veenas sako, jog technologinių vagysčių sistema persmelkusi beveik visus Kinijos visuomenės segmentus.
Organizacijos visoje Kinijoje apdoroja pavogtus duomenis bei panaudoja gatavas svetimas technologijas kiniškų prekių gamyboje. Užsienio intelektinės nuosavybės vagystėmis bei apdorojimu užsiimančios sistemos išlaikymas reikalauja nemenkų išlaidų, bet rezultatas galų gale atperka išlaidas – labai dažnai vogtų technologijų ar dizaino pagrindu sukurtos kiniškos prekės eksportuotos į Jungtines Valstijas maždaug dvigubai pigesnės už originalius amerikietiškus produktus.
Kaip šioje valstybėje pridera, paradą organizuoja pagrindinė valdančioji galia komunistų partija. Kaip anonimiškumo pagrindais yra nurodęs vienas verslą Kinijoje turėjęs „BLACKOPS Partners Corporation“ klientas, bet kuri bendrovė, kurioje dirba virš 50 žmonių, privalomai turi kontaktinį asmenį ryšiams su vyriausybe. Bet kuri organizacija, kurioje yra Kinijos komunistų partijos kuopelė, užsiima ir žvalgybos ar karinėmis operacijomis. „Šaltojo karo“ metais apsiribodavusi karine sfera, dabar ši sistema prasismelkė į visas su inovacijomis susijusius gamybos sektorius.
Vien pavogtos paslaptys nenaudingos, kol neapdorojamos inžinierių profesionalų, tuo ir užsiima vadinamųjų „Technologijų transfero centrų“ tinklas. 2013-aisiais išleistoje knygoje „Kinijos pramoninis špionažas“ (William C. Hannas, James Mulvenon, Anna B. Puglisi) nurodoma, jog tokių Kinijoje yra 202, ir tai unikali sistema pasaulyje. Centruose ne tik apdorojami pavogti duomenys, bet ir kuriami bendri tyrimo projektai su užsienio mokslininkais, formuojamos programos, skirtos užsienyje besimokantiems kinų studentams, ten pat išsilavinimą gavusių bei karjerą padariusių mokslininkų sugrąžinimui į tėvynę.
Knygos „Kinijos pramoninis špionažas“ autoriai pasakoja apie vadinamojo „Projekto 863“ biblioteką, kurioje sukaupti 38 milijonai iš atvirų interneto šaltinių surinktų mokslinių straipsnių bei karinių pranešimų.
Ypatingas vaidmuo tenka Kinijos nacionalinei išvadavimo armijai, kurios tik 70 proc. išlaidų padengia valstybės biudžetas, gi likusius taip pat ir modernizacijai skirtus pinigus Armija turi susirasti pati. Grėsmių prevencija JAV nacionaliniam saugumui užsiimančios agentūros 2010-ųjų ataskaitoje nurodoma, jog Kinijos ekonominį augimą lemia minimalios investicijos į mokslą, užtat plataus masto užsienio inovacinių pasiekimų išnaudojimas. Pasak ataskaitos, Pekino valdžia kontroliuoja 3200 priedangos kompanijas Jungtinėse Valstijose, kurių misija – užsiimti pramoninių bei technologinių paslapčių perėmimu.
Apie kinų pramoninio šnipinėjimo veiklos mastus bei pasekmes galima spręsti iš kai kurias Vakarų kompanijas ištikusių istorijų. 2011-aisiais trys strategines pareigas užėmę automobilių gamybos grupės „Renault-Nissan“ vadovai neteko pareigų, įtarus, kad šie kinams nutekino informaciją apie kuriamo elektromobilio variklio akumuliatoriaus baterijas.
Į prioritetinį elektromobilio kūrimo projektą „Renault-Nissan“ buvo investavusi 4 milijardus eurų, kinų gamintojai tuo pat metu irgi užsiėmė analogišku projektu, kuriame dalyvavo 16 valstybinių automobilių gamybos įmonių.
Jokia paslaptis, kad Kinija kaip ir kai kurios kitos besivystančios šalys labai norėtų atimti kažkokią dalį automobilių gamybos rinkos nuo jos senbuvių Prancūzijos, Vokietijos, JAV bei Japonijos. Beje, Paryžius galų gale pasistengė istorijos labai neišpūsti – nepanoro pyktis su valstybe, kuri perka prancūziškus traukinius TGV.
Vis dėlto Vakarai visai nereaguoti nebegali – britai kovai su šnipinėjimu virtualioje erdvėje yra įsteigę Kibernetinio saugumo centrą (GCHQ) bei Kovos su kibernetiniais nusikaltimais agentūrą, kuriai vadovauja bei personalo pagrindą sudaro žvalgybos (MI-5) ir kontržvalgybos (MI-6) pareigūnai. Šios struktūros veikia panašiais principais kaip anksčiau JAV prezidento Baracko Obamos administracijos įsteigtos kibernetinio saugumo žinybos.
Slaptai.lt nuotraukoje: straipsnio autorius žurnalistas Arūnas Spraunius.
2016.03.20; 19:55
