Kinijos karinis biudžetas – antras didžiausias pasaulyje po JAV – šiemet turėtų augti 6,8 proc., pranešė šalies Finansų ministerija.
Karinė įtampa tarp Kinijos ir konkuruojančių šalių, įskaitant JAV ir Indiją, pastaraisiais metais smarkiai išaugo dėl tokių „karštųjų taškų“, kaip pasienis Himalajuose, Taivanas ir Pietų Kinijos jūra.
Pekinas ketina gynybai skirti 1,36 trln. juanių (apie 175,6 mlrd. eurų), tačiau tai sudaro mažiau nei trečdalį JAV karinio biudžeto.
Biudžeto augimo rodiklis, ūgtelėjęs, palyginti su 2020 m. fiksuotais 6,6 proc., buvo pristatytas valdžios kasmetinio įstatymų leidybos susirinkimo pradžioje.
Pastaraisiais metais Kinija skyrė trilijonus juanių kariuomenės modernizacijai. Siekiama, kad ji taptų pasaulinio lygio karine jėga, kuri galėtų konkuruoti su JAV ir kitomis Vakarų šalimis.
Pekinas savo kariuomenę pastaruoju metu išnaudoja grasinimams Taivanui, į kurį reiškia pretenzijas, rengdamas invazijos pratybas ir naikintuvais įsiverždamas į Taivano oro erdvę.
Kinija siekia iki 2027-ųjų Liaudies išlaisvinimo armiją paversti „visiškai modernizuota“ karine jėga, o iki 2050-ųjų – „pasaulinio lygio“ kariuomene, kuri galėtų konkuruoti su JAV.
„Pastaruosius du dešimtmečius Kinijos gynybos biudžetas sparčiai augo vertinant absoliučiais skaičiais. Tai atspindi augančią Kinijos ekonominę galią ir ryžtą pažymėti savo strategines ambicija jėga“, – sakė Kinijos politikos centro Australijos sostinėje Kanberoje analitikas Adamas Ni.
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.03.05; 10:13
