Kodėl nepatinka Ramūno Karbauskio pozicija


Print

Kovo 31-ąją dalyvavau politiko, verslininko, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovo Ramūno Karbauskio spaudos konferencijoje. Iš pirmųjų lūpų knietėjo išgirsti, kuo R.Karbauskį supykdė konservatoriai, ypač konservatorių lyderis Andrius Kubilius.

Nesigailiu dalyvavęs minėtoje spaudos konferencijoje. Dėkoju portalui alkas.lt, spaudos konferencijos išvakarėse paskelbusiam sensacingą pranešimas, girdi, „R. Karbauskis pradeda teisminį procesą prieš A. Kubilių“.

Dabar susidariau išsamią nuomonę, kodėl R.Karbauskis įsižeidė. Ogi rengdami „Minkštąją Rusijos sulaikymo strategiją“ konservatoriai jį priskyrė Kremliaus sąjungininkams. Politiko ir verslininko R.Karbauskio įsitikinimu, konservatoriai meluoja, jo pavardę įtraukę į Kremliui palankių jėgų sąrašą. BNS konferencijų salėje ponas R.Karbauskis gerą pusvalandį aiškino, kodėl tokie konservatorių vertinimai – šmeižikiški.

„Sveikai logikai prieštarauja ir opozicijoje esančių konservatorių retorika, kuria siekiama sukurti vidaus priešą. Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius tarp tariamų prorusiškų politikų įvardijo ir mane. Absurdiškesnių argumentų nesu girdėjęs, nes vienas iš pagrindinių man skiriamų kaltinimų yra tai, jog esu kultūros mecenatas, tai darau prašomas ir, kaip teigiama, dar blogiau – neprašomas. A.Kubiliaus laukia teisminis procesas, kuriame, nepateikus įrodymų dėl mano tariamo prorusiškumo, opozicijos lyderis turės sumokėti didelę kompensaciją, kurią ir neprašomas paaukosiu kultūros rėmimui. Tai bus pirmoji man žinoma byla, kurioje šmeižtą paskleidęs politikas negalės išvengti atsakomybės paprastu melagingos informacijos paneigimu, o turės finansiškai atsakyti už melagingų žinių skleidimą“, – maždaug tokius žodžius BNS spaudos konferencijų salėje pasakė R.Karbauskis.

Kad įsižeidęs R.Karbauskis linkęs ginčytis su išties kai kada primityvokai patriotizmą suvokiančiais konservatoriais  – džiugu. Konservatoriai per dažnai ieško, ką derėtų uždrausti, nubausti bei pasmerkti, ir retokai svarsto, ką originalaus ir veiksmingo derėtų sukurti, kad rusiškos propagandos būtų kuo mažiau Lietuvoje, o Rusijos agentams – kuo sunkiau šeimininkauti mūsų žemėje. Tikiu ir tuo, kad konservatorių strategijose, įskaitant ir minkštuosius sulaikymo variantus, gali būti netikslumų, klaidų, abejotinos vertės faktų. Beje, kaip ir bet kurioje kairiųjų, liberaliųjų ar centristinių jėgų parengtoje studijoje. Nuo klaidų niekas neapsaugotas.

Bet nepajėgiu suvokiu, kodėl kilo mintis ginčytis būtent mūsų teismuose, kuriais dauguma Lietuvos gyventojų nepasitiki? Norima savo oponentą įbauginti, pažeminti, finansiškai sužlugdyti? 300 tūkst. litų, kurių sieks iš A.Kubiliaus išpešti įsižeidęs R.Karbauskis,  vis tik didelė suma net ir opozicinės partijos lyderiui. Man regis, pirmiausiai teisybės derėtų ieškoti viešojoje erdvėje, spaudžiant oponentą ne grasinimais „paduoti į teismą ir prisiteisti solidžią pinigų sumą“, o svariais kontrargumentais.

Diskutuokime taip, kaip pridera diskutuoti, ginčytis, bartis demokratinės valstybės piliečiams – laikraščiuose, internetiniuose portaluose, televizijose. Juolab kad R.Karbauskiui patekti į populiarias televizijų laidas ar laikraščius nėra labai sunku. Jei konservatorių „minkštojoje galioje“ išties apstu tiek daug grubių klaidų, kaip teigta kovo 31-ąją BNS konferencijų salėje, R.Karbauskis turi puikią progą surengti galingą informacinę ataką, kurios metu konservatorių populiarumą įmanoma sumažinti tiek, kad ši jėga iš „parlamentinės partijos“ taptų „neparlamentine partija“.

Būtent šitaip besielgiančiam R.Karbauskiui paspausčiau dešinę. Diskusija „kas yra kas Lietuvoje“ – viena iš svarbiausių. Vargu ar kas nors puls neigti, jog Lietuva yra imperinių ambicijų pritvinkusio Kremliaus dėmesio centre. O tai leidžia įtarti, jog Lietuvoje turėtų dirbti ir Rusijos įtakos agentų, šnipų, intrigantų. Tikriausiai niekas nepuls ginčyti ir versijos, kad Rusijos agentų mūsų žemėje kur kas daugiau, nei bando viešai apibrėžti Gedimino Grinos vadovaujamas Valstybės saugumo departamentas (VSD). Tikriausiai neatsiras ir tvirtinančių, jog Rusijos agentus, ypač įtakos agentus, lengva demaskuoti.

Tad klausimo, kas mūsuose tik apsimeta Lietuvos interesų gynėjais, neturime pamiršti niekuomet. Šis klausimas privalo rūpėti visiems, įskaitant ir R.Karbauskį, ir A.Kubilių. Iš įdomiai BNS konferencijų salėje kalbėjusio R.Karbauskio kaip rinkėjas ir žurnalistas laukiu ne „lietuviško teisminio proceso“. Jau vien dėl to, kad lietuviškoji Temidė įsigudrino bent kiek aštriau rašančius bausti net ne už tai, ką jie konkrečiai parašė, o už tai, ką galėjo pamanyti statistinis skaitytojas ir rinkėjas. Vaizdžiai tariant, kai kurie mūsų teisėjai neleidžia net versijų iškelti, jei nėra Rusijos slaptųjų tarnybų vadovybės raštiškų patikinimų, kad tas ar kitas asmuo yra užverbuotas ar infiltruotas įtakos agentas.

Bet vadovaujantis sveiku protu ir gyvenimiška logika, tokių  patikinimų niekad nebuvo ir nebus. Kas bent kiek atidžiau domėjosi žvalgybų istorija, puikiai žino, jog raštiški pasižadėjimai bendradarbiauti su priešiškos valstybės slaptosiomis tarnybomis – labai retas atvejis. Rimti įtakos agentai nepasirašo jokių pasižadėjimų. Niekad niekada. O ir jų honorarų srautus aptikti keblu. Rusijos slaptosios tarnybos būtų kvailos, jei pinigus siųstų į asmenines sąskaitas ir dar nurodytų – „už ardomąją veiklą Lietuvoje“.

Žodžiu, jei R.Karbauskis jaučiasi esąs neteisingai apkaltintas, pirmiausiai laukiu jo partijos parengtos naujausios ir išsamiausios „Rusijos sulaikymo strategijos“, kurią galėčiau palyginti su paskutiniuoju konservatorių variantu.  

Deja, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas pasirinko būtent diskusijas teismo salėje. Ir tuo pačiu, man regis, kuria dar vieną Lietuvai nenaudingą, o gal net pavojingą, precedentą – nedrįskite ieškoti prorusiškumų, nes atsidursite teisiamųjų suole. Lietuvai verkiant reikia profesionalių ir konkrečių diskusijų apie Rusijos ardomąją veiklą. Tokių diskusijų mūsų šalyje beveik nėra. Štai buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas parlamentaras Arvydas Anušauskas kepa vieną po kitos knygas apie žvalgybas. Tačiau jo domėjimosi laikotarpiai – daugiausiai iš praeities. Arba 1918 – 1940-ieji, arba 1945 – 1953-ieji, arba 1988 – 1991-ieji metai. O mane domintų būtent šių dienų žvalgybinės intrigos. Kas ir kaip dėjosi 1940-aisiais ar 1991-aisiais, – žinome. Tu mums geriau papasakok, kaip Rusija siautėjo Lietuvoje 2013-aisiais, kaip siautėja šiais, 2014-aisiais, metais.

Bet apie 2013 – 2014-uosius vargu ar papasakos. Nepapasakos dar ir dėl baimės atsidurti teisiamųjų suole. Tokia baimė – pagrįsta. Kas tik šiandien netingi mojuoti Baudžiamuoju kodeksu, leidžiančiu bylinėtis dėl šmeižto ir įžeidimo „privataus kaltinimo tvarka“? Įspūdis toks, jog Lietuvoje – nė vieno Kremliui prijaučiančio ar Kremliaus agresiją specialiai teisinančio žmogaus.

Tad kovo 31-osios spaudos konferencija (nepaisant net aplinkybės, jog kritikuotas liūdnai pagarsėjęs verslininkas Vilius Kaikaris, nurodinėjęs Lietuvos politikams nepastebėti Kremliaus agresijos ekonominės logikos sumetimais), – slogi konferencija. Juolab, kad akis bado politiko ir verslininko R.Karbauskio visažinystė. Tenka tik stebėtis R.Karbauskio išprusimu. Viską jis išmano: ir atominės energetikos reikalus, ir skalūninių dujų išgavimo būdus, ir biokuro pranašumus, ir žemės ūkio subtilybes, net kultūros dirvonus jis purena kaip su akėčiomis.

Kovo 31-osios konferencijoje paaiškėjo, jog jis išmano dar ir teisę, nes tvirtino neabejojąs savo pergale bylinėjantis su konservatorių lyderiu.

Beje, R.Karbauskis dar ir gynybos reikalų žinovas. Atsiverskite portale alkas.lt paskelbtą jo publikaciją „Nykstame ir išsižudome be karo“, ir pamatysite, kad šis politikas visąlaik abejojo, ar verta skirti daug lėšų karinėms reikmėms. Nemanau, jog šioje publikacijoje  visur šaunama pro šalį. Taip, Lietuvai reikia remti kultūrą, taip, privalu susirūpinti demografine duobe, mažinti emigruojančiųjų srautus. Bet kam karinius reikalus priešpastatyti būtent kultūriniams poreikiams ar mažam gimstamumui būtent šiandien, kai Kremlius tikrai, o ne teoriškai žvangina ginklais, okupuoja nepriklausomų valstybių teritorijas? Man regis, visais šiais dalykais Lietuvai būtina rūpintis vienodai rimtai.

Ypač stebina R.Karbauskio teiginys: „… taip tiesmukai gretinti Krymo situaciją su Lietuva, kurią gina Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), manyčiau, nederėtų. Lietuvos užpuolimas savo pasekmėmis prilygtų Vokietijos, Švedijos ar bet kurios kitos NATO šalies užpuolimui. Rusijos valdžia puikiai supranta, jog trečiojo pasaulinio karo ir visiškos Rusijos izoliacijos grėsmė reikštų pačios Rusijos valdžios žlugimą“.

Iš kur valstiečių ir žaliųjų lyderis žino, ką „Rusijos valdžia puikiai supranta“? Amerikos ir NATO slaptosios tarnybos skundžiasi negalinčios atspėti, numatyti, prognozuoti Rusijos valdžios veiksmų, o štai mūsų politikui ir verslininkui R.Karbauskiui – viskas aišku.

Jei jau šis politkos ir verslo gigantas tokio plataus akiračio,  teks pasisaugoti ne tik A.Kubiliui.

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Gintaras Visockas.

2014.04.01; 11:58


Prisijunkite prie diskusijos