Alex Finley / Politico
Marija Butina nuo tada, kai buvo suimta, laikoma kalėjimo kameroje, ir, kaip pranešė prokurorai, sulaukia didesnio aukštų Rusijos valdininkų dėmesio. „Atrodo, kad lankantys Butiną kalėjime Rusijos oficialieji asmenys stengiasi apginti ne vien tik Rusijos pilietės teises. Jie stengiasi apsaugoti dabartines žvalgybos operacijas“, – rašo buvęs CŽV bendradarbis Aleksas Finlis leidinyje Politico.
„Rusijos pareigūnai, tikriausiai, apskaičiuoja, kokių nuostolių patyrė dėl Butinos demaskavimo ir suėmimo. Jie nori žinoti, kas žinoma JAV žvalgybos bendrijai apie Butinos veiklą bei kontaktus, ką ji jiems papasakojo ir apskritai ar ką papasakojo. Ši informacija leis Rusijos žvalgybai suprasti, ar buvo sukompromituoti kiti agentai ar operacijos“, – spėja straipsnio autorius.
„Nors Butina nežino bendro Rusijos žvalgybos operacijų JAV teritorijoje vaizdo, ji gali netyčia paviešinti detales, kurios jai atrodo nereikšmingos, bet tyrėjams tai būtų trūkstami fragmentai. Paprasčiau pasakius, Rusijos valdininkai nori žinoti, ar ji apie ką nors prasitarė“, – rašo Finlis.
Taip pat, galimas dalykas, jie stengiasi nuraminti Butiną, kad ji tylėtų ir daugiau nieko neatskleistų. Prokurorai pažymėjo, kad Butina siūlė informacijos apie neteisėtą Polo Eriksono veiklą, nors advokatas primygtinai tvirtino, kad jų santykiai rimti. Rusijos valdininkai nori įsitikinti, kad ji jau nebeišduos informacijos, galinčios sukompromituoti Rusijos žvalgybos veiklą, gal net moko ją, ką sakyti.
„Maža to, atidus aukšto lygio dėmesys Butinai gali reikšti signalą, kuris turėtų nuraminti kitus Rusijos agentus. Bet kuriai žvalgybai palikti bėdoje agentą yra pražūtinga. Tada siunčiama žinia potencialiems bei dabartiniams žvalgams būtų lemtinga. Kodėl kažkas turi rizikuoti, dirbdamas žvalgybai, kuri negina savo žmonių? Rusija turi signalizuoti apie savo ketinimą padėti Butinai arba rizikuoti prarasti kitus šaltinius“, – rašo buvęs CŽV bendradarbis.
Stebėtina, kad Rusijos valdžia apskritai leido suimti Butiną, pažymi straipsnio autorius. Bet jeigu būtų pašalinusi iš žaidimo per greitai, tai būtų atkreipusi Amerikos valdžios dėmesį ir ši suprastų, kad Butina dalyvavo svarbioje operacijoje.
„Gal rusai manė, kad galima palaukti, ir viskas nurims. O gal jos suėmimo padariniai menki, ir suėmimas net prisidėjo prie didesnio tikslo, destabilizuojant Amerikos politiką. Arba tai galėjo būti padaryta tyčia: Butiną leido suimti tam, kad atitrauktų dėmesį nuo kitų operacijų“, – samprotauja Finlis.
Dar vienas paaiškinimas, neatmetant kitų, gali būti iškreiptas Rusijos požiūris į demokratiją ir prezidento valdžią Amerikoje, tęsia autorius. „Gal Vladimirui Putinui niekada neatėjo į galvą, kad ta apmaudi tramdymo ir atsvaros sistema, pavyzdžiui, teisėsaugos institucijos, yra ne šiaip sau dekoracijos, kaip jo šalyje. Gal jis galvojo, kad Butina bus saugi“, – baigia Finlis.
Informacijos šaltinis: Politico
XXX
Nežinantiems šios istorijos pradžios pridedame jau skelbtus straipsnius:
„Marija Butina mėgo ginklus, Trumpą ir Rusiją. Bet tai buvo tik priedanga…” bei „Kūrė slaptą ryšio liniją tarp Kremliaus ir JAV”
_________
„Marija Butina mėgo ginklus, Trumpą ir Rusiją. Bet tai buvo tik priedanga…”
Sharon La Franiere, Matthew Rosenberg, Adam Goldman / The New York Times
„Savo draugams Marija Butina buvo žmogus, kuris neturi ko slėpti“, – rašo The New York Times.
„29-rių metų Vašingtono universiteto absolventė, Butina atvirai kalbėdavo apie savo tris didžiąsias aistras: teisę turėti ginklą, požiūrį į prezidentą Trumpą ir JAV – Rusijos tarpusavio santykių gerinimą“, – sakoma straipsnyje.
„Bet visa tai buvo gudravimas, kaip tvirtina federaliniai prokurorai, Butinos priedanga, kad skleistų Rusijos politiką Respublikonų partijoje. Pasak jų, trejus metus ji dalyvavo mažai išlaidų reikalaujančioje ir ne itin rizikingoje įtakos operacijoje, kuriai vadovavo aukštas Rusijos valdininkas Aleksandras Toršinas, sąveikaujant su neįvardytu amerikiečių agentu, susijusiu su Respublikonų partija. Kaip tvirtinama, ją rėmė ir Nacionalinė šaulių asociacija (N.R.A.), kuri ne kartą organizavo Butinos atvykimą iš Rusijos į JAV, į renginius, iki 2016 metų rugpjūčio, kol ji nebuvo gavusi studento vizos“, – praneša leidinys.
Tai, kad ji neužsiregistravo kaip užsienio agentė, yra pagrindinis iš vyriausybės pateiktų kaltinimų, jog ji pažeidė federalinį lobizmo įstatymą ir sudarė suokalbį su Toršinu, Rusijos CB vadovo pavaduotoju, turėdama tikslą daryti įtaką Amerikos politikai Rusijos vyriausybės vardu, rašo straipsnio autoriai.
Anot prokuratūros kaltinimų, tas suokalbis sudarytas 2015 metų pradžioje, po to, kai Butina Rusijoje atkreipė į save šiokį tokį dėmesį kaip rudaplaukė sibirietė, kovojanti už teisę turėti ginklą, pabrėžia leidinys. Ji persikėlė į Maskvą iš Altajaus krašto būdama 21-rių, tikėdamasi pradėti baldų verslą.
„Vėliau ji organizavo reklamos agentūrą, paskui įsitraukė į judėjimą už ginklo turėjimo legalizavimą, kurį Toršinas, tada buvęs Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotoju, taip pat rėmė. 2011 metais jis priėmė ją į darbą specialiąja padėjėja“, – sakoma straipsnyje.
Toršinas buvo pažįstamas su N.R.A. valdininkais, įskaitant asociacijos prezidentą 2011-2013 metais Deividą Kiną. Atrodo, kad jis taip pat kažkokiu momentu kontaktavo su Džonu Boltonu, kai Butina 2013 metais organizavo apvalų stalą, skirtą teisei turėti ginklą, praneša laikraštis.
Butina daug važinėjo po JAV kartu su Toršinu, remiami N.R.A, ir stengėsi užmegzti kontaktus su tokiais politikais, kaip Viskonsino gubernatorius Skotas Vokeris, Atstovų rūmų narė Dana Rorabacher ir Donaldas Trumpas, tada dar kandidatas į prezidentus. Ji taip pat sakė kalbą Rapid-Siti universitete Pietų Dakotoje, kur, kai kuriais duomenimis, Putiną pavadino „diktatoriumi ir tironu“.
Visą tą laiką, kaip tvirtina prokuratūra, Butina koordinavo savo veiksmus su amerikiečių politikos technologu, su kuriuo ji susipažino Maskvoje. Neįvardytas kaltinamajame tekste, spėjama, kad tas žmogus – Polas Eriksonas, N.R.A. narys, senas Respublikonų partijos tarpininkas ir lobistas, sakoma straipsnyje.
Anot FTB parodymų, Butina užtikrino kitą neįvardytą amerikiečių agentą, kad ji veikia su Kremliaus pritarimu.
„Bet kiti bandymai priartėti prie Trumpo, atrodo, nepasisekė. Siūlymas susitikti su Trumpu kasmetiniame N.R.A. suvažiavime 2016 metais Luisvilyje rinkiminio štabo buvo atmestas. Ir Toršino vizitas į Baltuosius rūmus 2017 metais buvo atšauktas po to, kai nacionalinio saugumo patarėjas pastebėjo, kad Toršino atžvilgiu tyrimą dėl kaltinimų pinigų plovimu atlieka Ispanijos valdžia“, – pažymi leidinys.
Šaltinis: The New York Times
_________
Kūrė slaptą ryšio liniją tarp Kremliaus ir JAV
Anot teismo dokumentų, Rokfelerių klano atžala Džordžas O‘Nilas-jaunesnysis, galimas dalykas, padėjo Marijai Butinai kurti slaptą ryšio liniją su Kremliumi, praneša Bloomberg‘o žurnalistai Poli Mosendz, Gregas Farelas ir Ilja Archipovas.
O‘Nilas, 68-rių skulptorius ir konservatorių geradėjas, surengė privačią vakarienę Vašingtone Rusijos aukštų asmenų delegacijai, kuri 2017 metų vasario pradžioje atvyko į miestą Maldos pusryčių. Apie tai O‘Nilas pernai papasakojo Bloomberg‘ui viešai, pažymi publikacijos autoriai. Pasak jo, per vakarienę rusai susitiko su dviem kongresmenais respublikonais ir kitais žymiais konservatoriais.
O‘Nilas pranešė, kad renginys buvo orientuotas į konstruktyvaus dialogo palaikymą bei kovą su rusofobija. „Tačiau kai kurie atėję vakarienės rusai turėjo kenkėjiškesnių ketinimų, tvirtina dabar Amerikos prokurorai iš nacionalinio saugumo skyriaus. O‘Nilas galėjo – sąmoningai ar ne – padėti Butinai sprendžiant jos užduotį – įkurti neoficialų ryšio kanalą tarp Kremliaus ir vedančiųjų respublikonų“, – perduoda žurnalistai.
Viename elektroniniame laiške Butina rašė, kad maždaug dešimties žmonių delegaciją sudarys Kremliui artimi „labai įtakingi“ žmonės. Tarp jų buvo Vladimirui Putinui artimas Aleksandras Toršinas, patikslina straipsnyje. Vėliau, anot kito laiško, Butina rašė – manoma, jog O‘Nilui, prašė padėkoti jam už „nuostabią vakarienę“. Ji pridūrė: „Mano brangusis Prezidentas gavo signalą apie jūsų organizacines iniciatyvas, jūsų konstruktyvų ir malonų dėmesį rusams“.
Bloomberg‘o žurnalistai praneša, kad papildomos rusų delegacijos vizito į Vašingtoną detalės surašytos penkių dienų kelionės tvarkaraštyje, kurio apačioje nurodyta Butinos pavardė ir telefonas. Vašingtone delegatai turėjo apsilankyti privačioje rusų ir amerikiečių vakarienėje sausio 31 dieną, Maldos pusryčiuose, o taip pat vakarienėje su pusryčių organizatoriais.
„Pakviestiems vakarienei sausio 31-ąją rusams buvo pateiktas ir maždaug dešimties amerikiečių sąrašas, su kuriais jie gali tikėtis ten susitikti. Jis buvo papildytas biografijos punktais rusų kalba ir daugumos dalyvių spalvotomis fotografijomis. Kas sudarė svečių sąrašą, neaišku“, – rašo straipsnio autoriai.
„Sąrašo priekyje O‘Nilas ir jo žmona, po jo eina Atstovų rūmų narys nuo Kalifornijos Dana Rorabacher, kuris, kaip pažymima aprašyme, pritaria Krymo aneksijai. Sąrašo pabaigoje Polas Eriksonas, kuris laikomas „Amerikos piliečiu 1“, visur figūruojantis Butinos dokumentuose. Aprašyme rusų kalba Eriksonas pavadintas Trumpo administracijos patarėju. Ar jis buvo tokioje pozicijoje, neaišku“, – pastebi Bloomberg‘o žurnalistai.
„Tarp kitų, patekusių į sąrašą, – Atstovų rūmų narys nuo Kentukio respublikonas Tomas Masis („pritaria rusų ir amerikiečių dialogui“, pažymėta sąraše) ir Holivudo režisierius Ronaldas Maksvelas („svarstomas kultūros ministerijos vadovo pareigoms prie Donaldo Trumpo“, „svajoja nufilmuoti filmą apie Stalino eros represijas“)“, – rašo straipsnio autoriai. Pagal dokumentus, rusų delegacijai vadovavo Toršinas.
„Anot teismo dokumentų, manoma, kad O‘Nilas pradėjo megzti Butinos ir žymių konservatorių kontaktus 2016 metų kovą, kai išaiškėjo, kad Trumpas taps Respublikonų partijos kandidatu į prezidento postą, – sakoma publikacijoje – Tuo pačiu metu Butina, anot teismo dokumentų, parašė dviem amerikiečiams – laikoma, kad Eriksonui ir O‘Nilui, – kad ji norėtų 2016 metų gegužės pabaigoje surengti Vašingtone ir Niujorke keletą „draugystei ir dialogui“ skirtų vakarienių“.
Viename laiške Butina rašė, kad Toršinas patvirtino esąs suinteresuotas „mūsiškiu rusų ir amerikiečių projektu“ ir kad Putino administracijos narys pritarė „tokiam komunikacijos kanalui“.
2016 metų rugsėjy Butina vėl parašė tiems dviem amerikiečiams, ragindama surengti dar vieną vakarienę Vašingtone spalio pradžioje. Ji įvyko lapkričio 4-ąją, ir tą pačią dieną, kaip spėjama, Eriksonas parašė savo pažįstamam, kad dalyvauja „kuriant labai konfidencialią ryšio liniją tarp Kremliaus ir pagrindinių lyderių“ respublikonų per organizaciją, ginančią teisę turėti ginklą. Laikoma, kad ta organizacija – Nacionalinė šaulių asociacija, sakoma straipsnyje.
Informacijos šaltinis – Bloomberg
2018.09.20; 07:00
