Eilinis “Neokono“ apžvalgos fragmentas šį kartą – laiku. Vienu iš pagrindinių pasaulinės ekonomikos vystymosi parametrų šiemet bus naftos kaina. Rusijai tai apskritai pats svarbiausias rodiklis: visos jos vystymosi prognozės grindžiamos būtent juo (kas, mūsų nuomone, ne visada teisinga). Bet ši aplinkybė ateities prognozes daro ypatingai sudėtingomis. Nes pasaulinė naftos kaina yra sutartinė – ne paprasta, rinkos prasme, kada pardavėjas ir vartotojas sutaria kainą. Ji sutartinė ta prasme, kad įtraukta į sudėtingų politinių susitarimų dėl pasaulinio finansų tinklo pusiausvyros palaikymo sistemą.
Tiekėjai ir vartotojai (pastarieji visų pirmiausiai) nustatant jos dydį turi labai ribotą įtaką. Jokios “teisingos“, “objektyviai nustatytos“, iš tiesų rinkos naftos kainos, nustatytos konkurencinių santykių rėmais jau seniai nebėra. Tiksliau – mes jos tiesiog nežinome, ir netgi nežinome, kaip ją nustatyti. Žinoma, egzistuoja įvairūs naftos kainos tyrimai ir prognozės, kuriuos atlieka solidžios organizacijos, tokios kaip Tarptautinė energetikos agentūra. Tačiau reikia prisiminti, kad visi šitie tyrimai – tik dūmų užsklanda. Jie neturi nieko bendra su realia naftos rinka. Jų bazinė užduotis – pateikti įtikinamą pagrindimą tam naftos kainų lygiui, kuris egzistuoja, ir kurio dydis nustatomas ne rinkoje.
Papildoma užduotis – šių tyrimų pagalba įvairios spaudimo grupės bando tikriesiems sandorio dalyviams nustatyti pageidaujamus sandorio parametrus. Naftos sandorio
esmę, jei kalbėti visai paprastai, galima suformuluoti taip. Mes, t.y. JAV, leidžiame jums, t.y. OPEK šalims, o jei tiksliau, arabų šalims, nustatinėti bet kokias naftos kainas (proto ribose, savaime suprantama) su sąlyga, kad jūs pirksite mūsų iždo obligacijas tokiais kiekiais, kurie reikalingi jų paklausai palaikyti reikiamame lygyje.
Taigi, šito susitarimo dėka JAV turi galimybę finansuoti savo deficitą viso likusio pasaulio sąskaita, nes kiek naftos bepirktų pačios Valstijos, likęs pasaulis perka vis tiek daugiau. Be to, nereikia pamiršti, kad ir pačios JAV yra stambios naftos gamintojos, ir šito mechanizmo sąskaita palaiko savus gamintojus. Savaime suprantama, kad šis globalus sandoris pastoviai peržiūrimas ir tikslinamas. Ir per tokias peržiūras, kada šalys pradeda demonstruoti savo jėgas, blefuoti, visaip manevruoti, naftos rinką, o ir pasaulinę finansų rinką ima krėsti krizės.
Atrodo, kad visai neseniai mes galėjome stebėti eilinį interesų derinimo raundą. Kaip žinome, svarbiausiomis iš pasaulinės naftos rinkos rūšių yra Brent ir Light. Light – kokybiškesnė rūšis, todėl ir kainuoja brangiau. Beje, kartais atsitinka priešingai – kai Amerikos naftos perdirbimo įmonės nebesusitvarko su paklausos patenkinimu, ir Amerika būna priversta pirkti naftos produktus Europoje. Tada auga Brent paklausa, kurią naudoja Europos naftos perdirbėjai, ir šios rūšies kaina gali pakilti.
Dabartinėmis sąlygomis, kai Amerikos naftos perdirbimo įmonės dirba tik 80 proc. pajėgumu, padėtis, kada Light kaina mažesnė už Brent, byloja apie tai, kad naftos
rinkoje prasidėjo naujas interesų derinimo etapas. Tai byloja, jog Light išgaunama Amerikoje, ir šios rūšies kainas reguliuoja amerikiečiai. Kai šitos kainos krinta, jos automatiškai tempia iš paskos žemyn ir kitų rūšių kainas, tame tarpe ir tų, kurios išgaunamos Arabų šalyse. Per paskutiniąsias keletą savaičių buvo galima stebėti, kad Light kaina buvo žemesnė už Brent kainą. Skirtumas kartais pasiekdavo tris dolerius už barelį. Tokiu būdu naftos kainos krito daugiau negu 10 proc.
Praėjusios savaitės pabaigoje abiejų rūšių kainų santykis atsistatė, o pačios kainos truputį ūgtelėjo. Galime išsakyti hipotezę, kad tai viena iš Dubajaus defolto pasekmių. Arabų šalims (pirmiausiai JAE) pinigų prireikė pačioms, ir jos nustojo pirkti Amerikos obligacijas, ir netgi pradėjo jas pardavinėti. Esant tokiai padėčiai, amerikiečiai nutarė parodyti, kad už tai baudžiama, ir pademonstravo savo galimybes reguliuoti pasaulines naftos kainas. Atsakydamos į tai, Arabų šalys ėmėsi pamėgto blefo – eilinį kartą paskelbė apie savos valiutos sukūrimą.
Priminsime, kad kažkas panašaus jau buvo: šių metų sausio – kovo mėnesiais ir Light kainavo mažiau, negu Brent, ir buvo paskelbta apie nuosavos valiutos sukūrimą. Tarp kitko, šiandien susitarti pavyko greičiau. Galimas dalykas, kad šalys suprato apie dideles naftos atsargas pasaulyje ir nenorėjo inicijuoti jų masinio išpardavimo. Kaip ten bebūtų, bet tokios situacijos kartosis ir ateityje, ir nenuspėjamai turės įtakos naftos kainų lygiui ateinančiais metais. O naftos atsargų antstatas virš rinkos situaciją daro dar nestabilesnę.
Ir dar. Mes neatmetame galimybės, kad ir Rusija kažkaip dalyvauja susitarimuose dėl naftos kainų ir Amerikos obligacijų supirkime. Akivaizdu, kad praėjusią savaitę rusų Amerikos obligacijų pirkimo apimtys praktiškai visiškai kompensavo arabiškųjų įplaukų sumažėjimą. Jeigu taip, tai tada tampa aišku, kodėl Rusijos ekonominė valdžia demonstruoja tokį įsitikinimą savo prognozuojamų naftos kainų teisingumu. Ji turi informacijos. Beje, dabartinėmis ekonomikos sąlygomis mes niekam iš bet kokių sandorių dalyvių nepatartume būti per daug pasitikinčiais.
Parengė Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Akto Signataras Kęstutis Grinius.
2009.12.29
